Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernykščiame metiniame pranešime nurodė mažiausiai dešimt sričių, kuriose Lietuva turėtų pasitempti. Kariuomenę ir saugumą stiprindama Lietuva per metus pažengė net daugiau, nei tikėjosi šalies vadovė. Tuo tarpu prokuratūros reforma iš vietos nepajudėjo, korupcija sveikatos srityje nesumažėjo ir žemė Lietuvoje tebedirvonuoja.
Investicijos į kariuomenę
Pernai prezidentė pažymėjo, kad esant įtemptai tarptautinei situacijai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, Lietuva privalo daugiau dėmesio skirti savo saugumui. Ji nurodė, kad partijos turi pasirašyti susitarimą ir įsipareigoti iki 2019 m. gynybai skirti 2 proc. BVP. Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis teigia, kad per metus stiprinant šalies gynybą padaryta net daugiau, nei ragino prezidentė.
„Lietuva puikiai sugebėjo pritraukti sąjungininkų dėmesį šalies saugumui. Organizavo beveik nepertraukiamus mokymus su amerikiečių kuopomis. Be to, prasidėjo gynybinius pajėgumus stiprinančios ginkluotės įsigijimo procesai“, – pastebi jis.
Pasak A.Matonio, pagaliau pradėjo didėti gynybos finansavimas. „Dar pernai buvo biudžetas padidintas, šių metų biudžetas išaugo vos ne trečdaliu. Rimtai kalbama apie augimą kitais metais ir tikėtina, kad net parlamentinių rinkimų metai nesugebės to pasiryžimo sustabdyti“, – džiaugėsi pašnekovas.
Be to, pasak per metus stiprinant Lietuvos gynybinę parengtį spėta pakoreguoti ir kai kuriuos įstatymus, kad kova su hibridinėmis grėsmėmis taptų labiau koordinuota.
Kibernetinis saugumas
Kalbėdama apie Lietuvos kibernetinį saugumą valstybės vadovė pernai buvo ypač griežta. D.Grybauskaitė tuomet pareiškė, kad net ir po kelių kibernetinių atakų nesugebėti priimti Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymo yra nusikalstama. Kibernetinio saugumo įstatymas pernai buvo priimtas ir nuo šių metų Lietuvoje veikia Kibernetinio saugumo centras ir Kibernetinio saugumo taryba.
Iki šiol dėl teismų maratono šios institucijos neturi iki galo parengto saugotinų objektų sąrašo, tačiau tai netrukdo pradėti kurti būtiną infrastruktūrą ir kibernetinės gynybos taisykles.
„Šioje srityje labai svarbi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Grėsmės yra vienodai aktualios, bet privačios struktūros dažnai turi daugiau lėšų, noro ir priemonių imtis prevencinių priemonių. Todėl tas susiformavęs aljansas rengiant įstatymą ir jį įgyvendinant Lietuvai yra labai svarbus ir reikšmingas“, – teigė A.Matonis.
Žiniasklaidos kova prieš propagandą
Pernai skaitydama metinį pranešimą prezidentė kreipėsi į kiekvieną žurnalistą prašydama padėti Lietuvos žmonėms atskirti melą nuo tiesos, aiškiai ir suprantamai informuoti visuomenę apie kėslus prieš mūsų valstybę.
„Būkite atsvara priešiškų jėgų dezinformacijai ir propagandai“, – pernai prašė prezidentė.
Pasak A.Matonio, šį prezidentės sakinį Lietuvos žurnalistai išgirdo ir prašymą įvykdė. Dėl to, pasak jo, per pastaruosius metus atotrūkis tarp valstybės pareigūnų, politikų ir paprastų žmonių vertinant valstybei kylančias grėsmes išnyko. „Visi dabar supranta, kodėl pratybos, kodėl gynyba, kodėl reikia tam skirti pinigų“, – tikino A.Matonis.
Tiesa, jis pripažino, kad valstybiniu lygmeniu į kovą su propaganda nėra investuojama, o žiniasklaida kovoje su propaganda lyderės pozicijų ėmėsi savarankiškai.
„Kol kas nė viena valstybinė institucija nesiėmė koordinuoti stateginės komunikacijos ir atkirčio propagandai. Kol kas iniciatyvą čia rodo tik Lietuvos kariuomenė ir patys žurnalistai“, – teigė gynybos specialistas.
VSD galimybės šalinti rizikos veiksnius
A.Matonis pažymėjo, kad pasikeitus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybei tikimasi, kad kova su propaganda bus perimta į šios institucijos rankas. Ir ne vien tai. Pernykščiame metiniame pranešime prezidentė nurodė, kad VSD nesugeba užkardyti Lietuvai kylančių grėsmių.
„Net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia VSD imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje. Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą“, – pernai kalbėjo D.Grybauskaitė.
To rezultatas – VSD generalinis direktorius Gediminas Grina nebebuvo teikiamas pakartotinei kadencijai. Jį pareigose šiemet pakeitė buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadas Darius Jauniškis. Jis žadėjo, kad jau kitąmet dėl VSD nesugebėjimo užkardyti grėsmes ir informuoti visuomenę Lietuvos prezidentei metiniame pranešime kalbėti nebereikės.
Prokuratūros reforma
Panaši situacija klostosi ir pernai prezidentės išpeiktoje prokuratūroje. D.Grybauskaitė tvirtino, kad čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, į sistemą neateina naujų žmonių, nesikeičia požiūris į žmogaus teises.
„Nepakankamai investuojama į profesinį tobulėjimą, neanalizuojama, kokiu keliu eina Europa ir pasaulis, vis dar sunkiai prasimuša naujos idėjos“, – vardijo prezidentė apžvelgdama 2014 m.
Per metus, ko gero, čia niekas nepasikeitė. Todėl D.Grybauskaitė nutarė nebesiūlyti generaliniam prokurorui Dariui Valiui toliau užimti einamų pareigų. Naują prokuratūros vadovą D.Grybauskaitė turėtų surasti iki liepos mėnesio.
Korupcija nedingo
„Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami“, – taip pernai korupciją sveikatos sektoriuje pliekė šalies vadovė.
„Gal Lietuvą kažkiek tarptautinės institucijos ir geriau šiemet pareitingavo, bet, prezidentės nuomone, tie pokyčiai nebuvo reikšmingi. Šių metų pareiškime prezidentė korupciją akcentuos ne mažiau“, – trečiadienį teigė politologas Vincentas Vobolevičius.
Nors dovanų gydytojams kyšiais nelaikęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo išsiųstas Europos komisaru į Briuselį, į jo vietą pasodinta Rimantė Šalaševičiūtė prezidentės pagyrų per metus neužsidirbo. Tik šiemet pavasarį pagaliau sugebėta į medikų etikos kodeksą įrašyti draudimą imti dovanėles, tačiau iki rimtos pertvarkos sveikatos sistemoje dar toli, o R.Šalaševičiūtė lieka viena iš labiausiai prezidentės kritikuojamų ministrių.
Dirvonuojanti žemė
Pernai, reaguodama į kilusią iniciatyvą rengti referendumą ir toliau drausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, metiniame pranešime prezidentė ragino pirmiausia savo šalies žemę dirbti patiems.
„Šalyje vis dar 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų“, – skaičiavo prezidentė.
Šioje srityje per metus greičiausiai pažengta ne pirmyn, o atgal. Seimui priėmus žemės pirkimo saugiklių įstatymą, Registrų centro duomenimis, žemės sklypų buvo perleista 22 proc. mažiau nei 2013 metais, o dirbamos žemės kaina krito beveik penktadaliu. Lietuvos žemės nepuolė masiškai pirkti nei užsieniečiai, nei vietiniai.
Šilumos ūkis
Prezidentės kritika praūžė pro ausis ir besirūpinantiems Lietuvos šilumos ūkiu. Nors kalbėdama apie šią sritį pernai D.Grybauskaitė rėžė iš peties ir pavadino šios srities verslininkus grobuonimis, per metus beveik niekas nepasikeitė.
„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje“, – pernai kalbėjo prezidentė.
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, apie šilumos ūkį lygiai tą patį ir dar daugiau prezidentė gali kalbėti ir šiemet. Mat, pasak specialisto, didelių pertvarkų per metus šioje srityje nebuvo ir vis dar pasitaiko, kad kai kurios savivaldybės biokurą įsigyja brangiau nei jis parduodamas biokuro biržoje. Tiesa, šilumos ūkio verslininkų ėmėsi teisėsaugos ir konkurencijos priežiūros tarnybos. Pradėta ir tęsiama daug tyrimų, pareikšta nemažai skambių kaltinimų.
Pagalba skaidriam verslui ir investicijų pritraukimas
Dar mažiau, pasak N.Mačiulio, klausytasi pernykščio šalies vadovės patarimo sukurti palankesnes sąlygas skaidriam verslui ir labiau stengtis pritraukti užsienio investicijų.
„Situacija net pablogėjo. Prisiminkime, kokie įstatymai priimti per metus. Pavyzdžiui, pelno mokesčio įstatymas pakeistas sumažinant įmonių galimybes sumažinti mokėtiną pelno mokestį patirtais praeityje nuostoliais. Matome ir atvejų, kai Lietuvos įmonės iškelia savo veiklą į kitas valstybes, kad mažintų mokestinę naštą ir politinę riziką“, – sakė N.Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad, oficialiais duomenimis, per metus sumažėjo ir užsienio investicijos į Lietuvą.
„Tiesioginių užsienio investicijų srautas nesiekė nė 1 proc. BVP ir buvo mažiausias nuo 2009 m. Situacija pernai buvo dar blogesnė nei 2013 m. Tai rodo, kad nepaisant kelių naujų projektų, veikiančios čia įmonės investuoja labai mažai. Man nerimą dar labiau kelia tai, kad ir Lietuvos įmonės neinvestuoja tėvynėje“, – teigė ekonomistas.
Įtakos zonų dalybos
Pernai prezidentė savo pasisakymą vainikavo fraze, kad valdančioji dauguma, užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti. Visus metus prezidentė šią temą įvairiais būdais plėtojo tai neskirdama siūlomų ministrų, tai prabildama apie kriminalinius elgesio modelius valdančiojoje Darbo partijoje.
Tačiau skandalų, kai į pareigas ne visai skaidriai buvo skiriami partiniai šulai, šiemet jau buvo mažiau ir, politologų vertinimu, gali būti, kad prezidentė apžvelgdama praėjusius metus vyriausybės darbą kritikuos menkiau, nes ši tema jau išsemta. Tačiau V.Vobolevičius sako, kad problemų šioje srityje liko labai daug, nes kiti metai vėl bus rinkimų laikas, o prieš juos partijos visada linkusios didinti savo įtaką.
„Prezidentė akcentus dėlioja labai teisingai. Ji apeliuoja į moralę, teisingumo jausmą. Visa tai yra gražu, bet neveikia. Veiktų, jei būtų akstinas elgtis teisingiau. Darbo partijai ji šiuos akstinus kuria labai aiškiai. Tačiau kitų partijų atžvilgiu, pavyzdžiui, socialdemokratų ir jų šimtą metų valdomose savivaldybėse tokios paskatos nesukuriamos. Kol to nebus, prezidentės pastabos turės tik pagraudenantį efektą“, – sakė jis.
