Turbūt nėra nieko geriau negu laimėti olimpinį medalį, arba bent jau taip įsivaizduoja daugelis žmonių. Stovėti ant nugalėtojų pakylos, reprezentuoti savo šalį po kelis metus trukusių sunkių treniruočių ir kibirais išlieto prakaito bei ašarų – jau vien tai yra neįkainojamas pasiekimas.
Tačiau Amerikos atletai taip pat gauna ir finansines paskatas iš Jungtinių Valstijų olimpinio komiteto (USOC), kuris už kiekvieną aukso medalį išmoka po $25,000, už sidabro - $15,000, o už bronzos - $10,000. Komandinėse sporto šakose, tokiose kaip gimnastika ar futbolas, ta suma nėra padalijama tarp komandos narių – kiekvienas atletas gauna pilną išmoką.
Laimėtojai turi pakratyti pinigines
Tokios premijos bei patys medaliai IRS yra vertinami kaip ir bet kuris kitas prizinis laimėjimas, pavyzdžiui, loterijos, kazino ar žaidimų šou premijos, ir, tokiu būdu, yra apmokestinami. Tai tikriausiai nėra didelė problema tiems olimpiečiams, kurie yra profesionalūs atletai (kaip kad NBA žaidėjai) ir kiekvienais metais gauna milijonus dolerių už Olimpiados ribų. Tačiau kai kuriems kitiems sportininkams, kurie varžosi mažiau populiariose ir ne tokiose pelningose sporto šakose, o didesnio nacionalinio ar tarptautinio dėmesio susilaukia tik kartą per ketverius metus, tokios išmokos turi galios pakeisti visą jų gyvenimą.
Tiksli „pergalės mokesčio“ suma priklauso nuo bendrų atleto pajamų, nors „Sports Interaction“ praneša, kad mažiausiai uždirbantys aukso medalininkai gali tikėtis IRS sumokėti po daugiau nei $2,500 už medalį, kai tuo tarpu daugiausiai uždirbantiems gali tekti atseikėti po $9,900. Ši suma nėra tokia didelė kaip būtų galima tikėtis dėl tikrosios medalių valiutinės vertės, pagal kurią jie yra apmokestinami, ir kuri yra pakankamai žema. Grynoji aukso medalio vertė siekia maždaug $500, priklausomai nuo to, koks kiekis aukso buvo panaudotas jį gaminant, ir nuo dabartinės aukso kainos (beje, aukso medaliai yra gaminami iš sidabro; jeigu jie būtų iš gryno aukso, kainuotų kur kas brangiau). Sidabro medaliai yra dar mažiau vertingi (maždaug $300), o bronzos medaliai, gaminami iš vario ir cinko junginio, turi dar mažiau vertės.
Atletai gali sumažinti savo potencialius mokesčius nuskaitę išlaidas, kurios ruošiantis olimpinėms žaidynėms neretai pasiekia šimtus tūkstančių dolerių – „The New York Times“ neseniai pranešė, kad plaukikės Missy Franklin tėvai išleidžia po $100,000 per metus jos treniruotėms ir kitoms susijusioms išlaidoms.
Siekia pakeisti situaciją
Tačiau kai kuriems įstatymų leidėjams nepatinka tai, kad olimpiniai atletai turi mokėti pergalės mokesčius. Senatorius Chuckas Schumeris (demokratas iš Niujorko) jau kuris laikas ragina Kongresą priimti įstatymą, atleidžiantį olimpiečius medalininkus nuo pajamų mokesčio mokėjimo už jų iškovotus medalius. Jo teigimu, „olimpiniai ir parolimpiniai atletai labiau turėtų jaudintis dėl to, kaip sumušti pasaulio rekordus, negu dėl to, kad jie gali bankrutuoti laimėję medalį“. Vis dėlto, tokio įstatymo iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių jam nepavyko prastumti. Senatorius Marco Rubio taipogi dar 2012-aisiais buvo iškėlęs įstatymo pataisą, pagal kurią olimpiečiai būtų atleidžiami nuo pergalės mokesčių. Tą pataisą palaikė net ir prezidentas Barackas Obama.
Savaime suprantama, medaliai nėra vienintelis būdas olimpiniams atletams užsidirbti pinigų. Reklaminiai kontraktai ne tik gali padidinti jų uždarbį iš medalių, bet neretai netgi jį pralenkia. Pavyzdžiui, Michaelas Phelpsas po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių iš reklamos užsidirbo $12 mln. per metus. Medalininkai taip pat neretai gauna papildomų pinigų iš trečiųjų šalių. Geriausias to pavyzdys turbūt yra imtynininkai, kurie, laimėję medalį Olimpiadoje, paprastai gauna nemažas premijas iš grupės į Volstritą perėjusių buvusių imtynininkų, praneša „The New York Times“.
Atletai gali sumažinti savo potencialius mokesčius nuskaitę išlaidas, kurios ruošiantis olimpinėms žaidynėms neretai pasiekia šimtus tūkstančių dolerių – „The New York Times“ neseniai pranešė, kad plaukikės Missy Franklin tėvai išleidžia po $100,000 per metus jos treniruotėms ir kitoms susijusioms išlaidoms.
Užsieniečius skatina labiau
Įdomu tai, kad medalininkams išmokamos premijos varijuoja tarp skirtingų šalių – vienos jų savo atletams negaili nieko, kai tuo tarpu kitos čempionams neišmoka nė cento. Iš šiais metais Rio de Žaneire daugiausiai medalių susižėrusių atletų daugiausiai užsidirbti gali tikėtis Italijos, Rusijos ir Prancūzijos sportininkai – šios šalys už aukso medalius išmoka atitinkamai po $180,000, $135,000 ir $65,000.
Tiesa, tos šalys, kurios paprastai namo grįžta be didesnių pergalių, savo sportininkus siekia paskatinti dar labiau. Štai Singapūro atletai, pagal naująją vyriausybės skatinimo programą, už aukso medalį gali tikėtis gauti visą milijoną Singapūro dolerių, arba $746,000. Šį prizą šiemet pirmąkart iškovojo plaukikas Josephas Schoolingas, laimėjęs 100 m plaukimo peteliške finalą. Anksčiau keli kiti atletai taip pat buvo apdovanoti už iškovotus sidabro ($378,000) ir bronzos ($188,000) medalius.
Taivano (Kinų Taipėjaus) olimpinio aukso medalio laimėtojai gauna 20 mln. Naujojo Taivano dolerių, arba $640,000, o sidabro ir bronzos medalininkai – atitinkamai po $223,000 ir $160,000. Rio de Žaneiro Olimpiadoje Taivanas iškovojo po vieną aukso ir bronzos medalį sunkiojoje atletikoje ir dar vieną bronzos medalį šaudymo iš lanko varžybose.
Indonezijos vyriausybė neseniai pranešė savo aukso medalininkus apdovanosianti apvalia 5 mlrd. Indonezijos rupijų suma, arba beveik 384,000. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai gaus po 2 mlrd. rupijų ($152,000), bei 1 mlrd. rupijų ($76,000). Šiais metais Indonezijos sportininkai iškovojo vieną aukso medalį badmintono dvejetų varžybose ir du sidabro medalius sunkiojoje atletikoje.
Tailandas savo aukso medalininkams garantuoja 10 mln. Tailando batų išmoką, arba maždaug $287,000. Tuo tarpu sidabro medalis atneša 6 mln. batų, arba $172,000. Privatusis sektorius neretai taip pat prideda savo piniginių premijų, paprastai siekiančių kelis papildomus milijonus Tailando batų. Šiemet tailandiečiai sportininkai Olimpiadoje iškovojo po du aukso, sidabro ir bronzos medalius sunkiojoje atletikoje ir tekvondo varžybose.
Azerbaidžanas iki šių metų olimpinių žaidynių laukė aukso medalininko, kuris pagaliau pasiims milžinišką vyriausybės siūlomą 400 000 Azerbaidžano manatų išmoką (beveik $250,000). Dabar tą pavyko padaryti tekvondo kovotojui Radikui Isayevui vyrų nuo 80 kg tekvondo finale. Tuo tarpu azerbaidžaniečiai sidabro medalininkai gaus po 200 000 manatų ($124,000), o bronza atneš po 100 000 manatų ($62,000). Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse šalis iškovojo iš viso 18 medalių, vieną aukso, septynis sidabro, ir dešimt bronzos.
Kazachstanas savo sportininkus skatina panašiomis sumomis – aukso medalininkai gauna 86 mln. Kazachstano tengių, arba maždaug $250,000. Sidabro medalis atneša 50 mln. tengių ($150,000), o bronza – 25 mln. tengių ($75,000). Šių metų Olimpiadoje šalis iškovojo 17 medalių, iš jų 3 aukso, 5 sidabro, ir 9 bronzos.
Filipinų atletai, į namus parsivežę aukso medalį, gauna 10 mln. Filipinų pesų, arba $215,000, siekiančią išmoką. Sidabro medalininkai gauna 5 mln. pesų ($107,000), o už bronzą skiriama 2 mln. pesų ($43,000). Šiemet šalis iškovojo tik vieną, sidabro, medalį sunkiojoje atletikoje.
Tuo tarpu Indija neseniai pranešė savo aukso medalininkus apdovanosianti stambia 10 000 000 Indijos rupijų suma, arba maždaug $150,000. Už sidabro medalį bus skiriama 7 500 000 Indijos rupijų ($112,000), o už bronzą – 5 000 000 rupijų ($75,000). 2016 m. Rio olimpinėse žaidynėse šalis iškovojo po vieną sidabro ir bronzos medalį, atitinkamai badmintone ir imtynėse.
Pietų Korėjoje aukso medalininkai gauna 60 mln. vonų, arba apie $55,000. Už sidabrą skiriama 30 mln. vonų ($27,000), o už bronzą – 18 mln. vonų ($16,000). Įdomu tai, kad Pietų Korėjos treneriai gauna didesnes premijas negu jų auklėtiniai. Šių metų Olimpiadoje šalis iškovojo 9 aukso, 3 sidabro ir 9 bronzos medalius.
Kitoje svarstyklių pusėje yra ir tokios šalys kaip Australija ir Kanada, savo aukso medalininkams skiriančios po $15,000, o štai Didžioji Britanija savo atletų piniginiais prizais apskritai neapdovanoja ir vietoje to išleidžia kolekcinius pašto ženklus su jų veidais. Tiesa, nenuostabu, kad tokiose šalyse atletai turi daugiau galimybių pasirašyti brangiai apmokamus reklaminius kontraktus, kurie neretai atneša jiems daugiau pinigų negu kitos vyriausybės skiria savo čempionams.
