Aukščiausi JAV kariuomenės vadovai paliejo retos kritikos pagrindiniams prezidentų Donaldo Trumpo ir Joe Bideno sprendimams, kurie, pasak jų, pakenkė Afganistano kariuomenei ir apsunkino amerikiečių kariams galimybes likti, šalies vyriausybei subyrėjus.

Gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė, kad Trumpo 2020 metų taikos susitarimas su Talibanu turėjo „demoralizuojantį poveikį Afganistano kariams“, kurio JAV kariniai pareigūnai iki galo nesuvokė.

Generolas Markas Milley, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas sakė, kad jis nerekomendavo skelbti konkrečių karių išvedimo terminų, kaip tai padarė Trumpas ir Bidenas.

„Tiek vienas, tiek kitas prezidentas paskelbė tikslų terminą, – sakė Milley. – Mano patarimas – nenurodykite konkrečių datų. Viskam nustatykite sąlygas. Būtent to buvau mokomas daugelį daugelį metų.“

Du aukščiausio rango vadai, per klausymus išsakydami politiniu požiūriu jautriausias pastabas, pareiškė, kad jų asmenine nuomone, 2 500 amerikiečių karių turėjo likti, kad paremtų Afganistano vyriausybę.

„Mano vertinimas 20-ųjų metų rudenį – ir jis iki šiol nepasikeitė, – buvo toks, kad turėtume palikti šalyje pastoviai 2 500 karių“, – sakė Milley.

 JAV centrinės vadavietės vadas generolas Kennethas McKenzie liudijo, kad, jo nuomone, geriau būtų buvę palikti šalyje apie 2 500 karių ir kad visiškas jų išvedimas gali paskatinti Talibaną visiškai perimti valdžią. Jis nesakė, ar šią rekomendaciją išsakęs tiesiogiai Joe Bidenui, bet užsiminė, kad savo nuomonę jis išreiškė.

„Nuolat kartojau, kad mano pozicija buvo tokia: jei paliksite mažiau nei 2 500, pamatysite Afganistano kariuomenės žlugimą, – sakė McKenzie. – Nenumačiau, kad tai bus kelių dienų klausimas. Maniau, kad tai užtruks mėnesius.“

Bidenas neigė, kad jo patarėjai kariniais klausimais ragino jį palikti karius Afganistane. Rugpjūčio 18 dieną duodamas interviu „ABC News“, Bidenas buvo spaudžiamas atsakyti, ar jam buvo pranešta, kad jo aukščiausio lygio kariniai patarėjai perspėjo dėl jo pasitraukimo termino paskelbimo.

„Ne, jie to nepadarė, – sakė Bidenas. – Nuomonės išsiskyrė. Tai netiesa.“ Dar kartą paspaustas, jis pasakė: „Ne. Niekas man to nesakė, kiek prisimenu.“

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki antradienį tviteryje rašė, kad generolų parodymai patvirtina Bideno teiginį, kad „aukščiausių karinių patarėjų sutarimas buvo toks, kad 2500 karių pasilikimas reikštų eskalaciją dėl ankstesnės administracijos pasiekto susitarimo“.

Milley sakė senatoriams, kad rugpjūčio 25 d. – po to, kai Kabulas krito, o JAV kariai stengėsi išlaikyti miesto oro uosto kontrolę ir palengvinti daugiau kaip 124 000 žmonių evakuaciją, – JAV Jungtinis štabų vadų komitetas ir vadai vietoje rekomendavo, kad visi kariai turėtų palikti šalį, kaip planuota, iki rugpjūčio 31 dienos. Ir jis atmetė respublikonų senatoriaus Tomo Cotton užuominą, kad jis ar kiti pareigūnai turėjo atsistatydinti, prieštaraudami pasitraukimui.

„Būtų neįtikėtinas politinio nepaklusnumo aktas, jei karininkas tiesiog atsistatydintų dėl to, kad nebuvo paisoma mano patarimo, – sakė Milley. – Ši šalis nenori, kad generolai aiškintųsi, kokius įsakymus mes priimsime ir vykdysime ar ne. Tai ne mūsų darbas.“

„Staigmena“

Jungtinių Valstijų kariuomenės aukščiausio rango vadai antradienį pripažino, kad staigus Talibano įsigalėjimas Afganistane jiems buvo netikėtas, taip pat išreiškė susirūpinimą, kad islamistai nėra visiškai nutraukę ryšių su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“.

„Padėjome pastatyti valstybę, bet negalėjome sukurti nacijos“, – Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė gynybos sekretorius Lloydas Austinas, iškviestas į posėdį dėl JAV pajėgų išvedimo iš Afganistano ir chaotiškos evakuacijos iš Kabulo.

„Faktas, kad afganistaniečių kariuomenė, kurią mes ir mūsų partneriai apmokėme, tiesiog ištirpo – daugeliu atvejų neiššovusi nė šūvio – mums visiems buvo staigmena, - pripažino Pentagono vadovas. – Būtų nesąžininga teigti kitaip.“

Austinas sakė, kad Jungtinės Valstijos buvo aprūpinusios Afganistano kariuomenę „technika ir orlaiviais, taip pat [suteikusios] įgūdžių jais naudotis“.

„Bėgant metams jie dažnai drąsiai kaudavosi, – pabrėžė gynybos sekretorius. – Dešimtys tūkstančių afganistaniečių karių ir policininkų žuvo. Tačiau galiausiai negalėjome suteikti jiems valios laimėti. Bent jau ne visiems iš jų.“

Pentagono vadovas sakė, kad Jungtinės Valstijos „ne visiškai suprato jų aukščiausios vadovybės korupcijos gylį ir prastą vadovavimą“.

Anot JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Milley, Jungtinės Valstijos nebuvo atlikusios Afganistano ginkluotųjų pajėgų „visapusio, išsamaus vadovybės moralės ir valios įvertinimo“.

„Galime suskaičiuoti visus lėktuvus, sunkvežimius, automobilius, mašinas, kulkosvaidžius ir visa kita, – kalbėjo Milley. – Tačiau žmogaus širdies mašina išmatuoti neįmanoma.“

Generolas taip pat sakė, kad Talibanas „buvo ir išlieka teroristinė organizacija, ir jie vis dar nenutraukė ryšių su „al Qaeda“.

„Neturiu jokių iliuzijų, su kuo mes susiduriame, – perspėjo jis. – Dar pažiūrėsim, ar Talibanas galės įtvirtinti valdžią, ar šalis suskils per tolesnį pilietinį karą.“

„Tačiau privalome toliau saugoti Amerikos žmones nuo teroristinių atakų, kylančių iš Afganistano, – pabrėžė Milley. – Persitvarkiusi „al Qaeda“ arba ISIS, turintys siekių atakuoti Jungtines Valstijas, yra labai tikra galimybė.“