Michaelo Browno, Freddie Gray ir Erico Garnerio eroje bet kokie bandymai užtikrinti, kad policija neperžengia savo įgaliojimų ir pareigas vykdo tinkamai, turėtų būti sutinkami džiaugsmingai. Čikaga yra tas miestas, kuriam ilgus dešimtmečius teko susidurti su tokiais dalykais, kaip korumpuoto policijos vado Jono Burge byla, nelegalūs įkalinimai ir kiti stambaus masto policijos skandalai.
Tad kai meras Rahmas Emanuelis ir miesto taryba ėmė svarstyti nutarimą suteikti plačius šaukimo į teismą įgaliojimus Čikagos policijos vidaus reikalų skyriui, pradžioje susirūpinimą išreiškė tik advokatai, atstovaujantys nederamu elgesiu kaltinamus pareigūnus.
Emanuelio administracija nutarimą pristatė liepos 29-ąją, o balsavimas yra numatytas jau kitą mėnesį, kai miesto taryba susirinks po vasaros pertraukos. Miesto atstovas spaudai Adamas Collinsas sakė, kad „nutarimas suteiks vidaus reikalų departamentui galimybę pilnai ir efektyviai tirti policijos pareigūnų nusikalstamą veiką“.
Tačiau kol miesto tarybos nariai atostogavo, opozicija šiam nutarimui išaugo net tarp ilgamečių aktyvistų, visuomet siekusių griežčiau kontroliuoti korumpuotus policininkus, tokių kaip Ilinojaus Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) bei Čikagos universiteto teisės profesorius Craigas Futtermanas.
Pilietinių teisių ir policijos atsakomybės projekto įkūrėjas ir vadovas Futtermanas savo karjerą paskyrė policijos brutalumo ir rasinės diskriminacijos byloms. Pernai metais jis laimėjo istorinę bylą, pagal kurią Čikagos policija yra įpareigota įrašus apie pareigūnų nusižengimus padaryti viešai prieinamais.
Jis pripažino, kad policijos atsakomybės siekiantys aktyvistai paprastai skundžiasi dėl to, jog prasižengimus tiriantys asmenys neturi pakankamų įgaliojimų perimti dokumentus ir iškviesti liudininkus. Tačiau Futtermanas, susipažinęs su Emanuelio nutarimu, mano, kad mero pasiūlymas „turi nemažai pavojaus ženklų“.
Šiuo nutarimu numatoma leisti policijos vadui išduoti šaukimus Vidaus reikalų departamento atliekamų tyrimų rėmuose. Tie, kurie nenori paklusti šaukimui liudyti, gali pateikti apeliaciją tam pačiam policijos vadui, kuris tą šaukimą ir išdavė.
„Tai pažeidžia bet kokius sąžiningo proceso principus“, – sako Futtermanas.
Nutarime už „sąmoningą“ nepaklusimą šaukimui numatomos baudos nuo $1,000 iki $5,000 ir įkalinimas iki 6 mėnesių. Baudos gali kauptis kasdien, tad tuo metu, kai pagaliau pateks į teismą, pažeidėjų gali laukti milžiniškos pasekmės.
„Tai, kaip šiuo metu yra suformuluotas šis nutarimas, yra problematiška, – sako vyriausioji Ilinojaus ACLU teisininkė Karen Sheley. – Teisė pateikti šaukimus nėra pakankamai kontroliuojama, o taip pat nėra numatyta, kas ir kaip įvertins baudų pagrįstumą dar iki teismo.“
Futtermanas išsiaiškino, kad policijos vadovybė patvirtina nusiskundimus pareigūnų elgesiu ir pritaiko nors kokias nuobaudas mažiau nei vienu atveju iš 200. Taip yra todėl, kad niekas policijoje nenori badyti į kitus pirštais, o ne todėl, kad tyrėjai turi per menkus įgaliojimus pateikti šaukimus į teismą: „Kai suteikiame tyrėjams plačius liudininkų iškvietimo įgaliojimus, atrodo, kad kažką darome, kad suvaldytume netinkamą policininkų elgesį, tačiau iki šiol tinkamai atlikti kokybiškus skundų tyrimus trukdė visai ne tai.“
Tad kodėl departamentas nori didesnių šaukimo į teismą galių? Mero administracijos atstovai sako, kad jas būtų galima panaudoti įrodant kaltinimus gyvenamosios vietos taisyklių pažeidimais priemiesčių pareigūnams ar tiems, kurie turi papildomus darbus, nepaisant to, kad gauna invalidumo lengvatas.
Tuo tarpu skeptikai nerimauja, kad šiomis galiomis gali būti piktnaudžiaujama ir jos gali būti nukreiptos prieš tuos, kurie atkreipia dėmesį į departamento problemas – pvz., pareigūnus, kurie nutekina informaciją žurnalistams. Ironiška, tačiau platesni įgaliojimai kaip tik gali labiau nutildyti turinčius informacijos ir norinčius ja pasidalinti, o pareigūnų atsakomybė taip dar labiau sumažėtų.
„Manau, jog labai tikėtina, kad šaukimo į teismą galios būtų naudojamos prieš paslapčių viešintojus. Juk kalbame apie departamentą, kuriame tylos kodeksas yra labai giliai įsišaknijęs“, – sakė Futtermanas.
Tačiau Collinsas paneigė, kad naujasis nutarimas gali būti nukreiptas prieš paslapčių viešintojus, nes yra „daug valstijos ir federalinių įstatymų, kurie juos nuo to apsaugo“.
Rugsėjį po vasaros susirinkę miesto tarybos nariai turės daug darbo, ypač sprendžiant finansines problemas. Tačiau norėtųsi tikėti, kad jie ras laiko prieš balsuodami įsigilinti į dviejų puslapių ilgio nutarimo esmę, o ne aklai paklus merui.