Kaip įveikti rudeninę depresiją
Ruduo, vis trumpėjančios dienos, rečiau pasirodantys saulės spinduliai, lietus ne vienam atneša liūdesį, blogą nuotaiką, vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija. Kaip pasireiškia sezoninė depresija?  Depresija būna klasikinė ir sezoninė. Klasikinė žinoma nuo seno, o sezoninė depresija imta išsamiau tyrinėti XX a. pabaigoje. JAV 1984 m. buvo atlikti tyrimai ir paskelbti duomenys apie rudens–žiemos depresiją. Nors dažnai vartojamas rudeninės depresijos pavadinimas, jis nėra teisingas, nes iš tiesų yra dvi sezoninės depresijos: rudens–žiemos ir pavasario–vasaros. Nemažai rudens–žiemos depresijos simptomų būdingi ir klasikinei depresijai: prislėgta nuotaika, jėgų, energijos praradimas, nebesidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, didėja nepasitenkinimas savimi, mažėja seksualinis potraukis, atsiranda miego sutrikimų, nemalonių somatinių simptomų. Nuo klasikinės ši depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas. Žmogus miega ilgai, bet vis vien jaučiasi neišsimiegojęs. Sergant klasikine depresija atsiranda valgymo sutrikimų – anoreksija arba bulimija (valgoma arba per mažai, arba per daug). Rudens–žiemos depresija pasireiškia didžiuliu saldumynų poreikiu, todėl susirgus dažnai padidėja svoris. Sezoninę depresiją paprastai lydi dirglumas, susierzinimas, konfliktavimas su kitais žmonėmis. Sergantieji klasikine depresija save viskuo kaltina, jaučiasi menki, jiems dažnokai kyla suicidinių (apie savižudybę) minčių. Rudens–žiemos depresijos kamuojami pacientai žudosi rečiau, bet dažniau įninka į įvairias priklausomybes: ima vartoti alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas. Sezoninėmis depresijomis gali sirgti ir vaikai bei paaugliai, tačiau tai pastebėti nelengva: jiems dažnai pasireiškia užslėpti simptomai. Vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems darosi. Klasikinė depresija vaikams pasireiškia apetito praradimu, miego, somatiniais sutrikimais, elgesio problemomis, o susirgus rudens–žiemos depresija juos kamuoja nuolatinis nuovargis, dirglumas. Atsiranda elgesio sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo. Jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogai mokytis, galima įtarti sezoninę depresiją, todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir kreiptis pagalbos į specialistus. Priežastys Sezoninė depresija kyla rudens ir žiemos mėnesiais, kai trumpėja dienos, sumažėja šviesos. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda būtent dėl šviesos stygiaus. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją. Melatoninas gaminasi tamsiu paros metu. Rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, daug tamsos, melatonino gaminasi daugiau. Kai sutrinka melatonino ir serotonino pusiausvyra organizme, susergama depresija. Kaip kovoti? Reikėtų tęsti tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuoti, eiti pasivaikščioti ir pan. Labai svarbu kuo daugiau būti gryname ore šviesiu paros metu, net jei ir saulės nematyti. Namuose turi būti kuo daugiau šviesos. Ryški šviesa labai padeda apsiginti nuo depresijos. Kambarių sienos galėtų būti išdažytos šviesiomis spalvomis, pavyzdžiui, gelsva. Tai padėtų šiek tiek kompensuoti šviesos stygių. Jei žmogus vis dėlto susirgo rudens–žiemos depresija, jį reikėtų gydyti šviesos terapija. Yra specialios šviesos terapijos lempos, kurias turi kiekvienas psichikos sveikatos centras. Jei jau nepakanka ir šviesos terapijos, pasivaikščiojimų gryname ore, gero patalpų apšvietimo, gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas naujos kartos antidepresantų, kurie sureguliuoja melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse. Sergant depresija naudinga ir psichoterapinė pagalba. Teikiant psichoterapinę pagalbą, žmogus mokomas suvokti save ir savo būklę, performuoti įgūdžius, skatinti motyvaciją.

Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui
Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir tai reiškia, kad vis mažiau juntame natūralią metų laikų ir gamtos tėkmę. Dažniau laiką pajuntame pažiūrėję į laikrodį, o ne pakėlę akis į dangų, kaip tai darė mūsų protėviai. Apie tai, kaip gyventi natūraliau juntant laiko tėkmę, kad rudens pradžia, mokslai bei darbai nekeltų streso, psichologo ir dėmesingumo mokytojo Pauliaus Rakštiko patarimai. Jauskime kalendorių ne kalendoriuje Kažin ar susimąstome, kad mūsų naudojamas Grigaliaus kalendorius yra tik vienas iš daugybės egzistavusių ir šiuo metu pasaulyje naudojamų. Greta šio, astronomiškai gana tikslaus, pamirštame ir kitą – savo vidinį kalendorių. Jei dar turime artimųjų, kurie gyvena kaime, ko gero, pastebime, kad jie gyvena kiek kitokiu ritmu nei mes mieste: keliasi su saule, dirba, kol mažiau karšta, dienos darbus dažnai koreguoja pagal tai, koks yra oras ir kokiam darbui jis palankus. Jie niekada nenustebs vieną rytą prabudę ir neištars: „nepajutau kaip vasara prabėgo!“ Nes jie ne tik mato gamtos kaitą kasdien, bet ir patiria ją visais savo jutimais. Tikrai nereiškia, kad kviečiu visus grįžti iš miesto į kaimą, tik kviečiu iš tos patirties kelti svarbų klausimą sau: o kokiais būdais aš jaučiu ryšį su gamta ir joje vykstančiais procesais? Pajuskime dabartį Mitybos ekspertai pataria valgyti sezonines daržoves, uogas ir vaisius dėl to, kad tuo metu jie labiausiai natūralūs ir sveiki mums. Tačiau yra ir kita, psichologinė šio patarimo pusė. Jei mums pavyktų labiau pastebėti šį gamtos siūlomų gėrybių spektrą ir jo kaitą, mes vis labiau patirtume ir gamtos esamą laiką. Juk braškių galime parduotuvėje įsigyti ištisus metus, tačiau tik vasaros pradžioje jomis galime iš tiesų mėgautis. Bėda ta, kad dažnai žmogus nori obuolių, kai subręsta braškės, ir ilgisi braškių, kai ateina laikas skinti obuolius. To niekada nebūtų, jei šį virsmą išgyventume įsisąmoninę, kad sezono metu yra kas nors nuostabiai prinokusio. Išnaudokime gamtos resursus Raskime minutę puodeliui arbatos. Ji ne tik sušildo kūną, bet ir nuramina mintis. Mano mėgstamiausia – pipirmėčių. Skinuosi ją pats ir geriu šviežią, o jei užsibūnu mieste, ji pasiekia mane iš uošvienės daržo sudžiovinta. Man tai vienas natūraliausių būdų pajusti, kokie ypatingi yra rudens vakarai su visomis savo spalvomis ir vėsa. Pirpirmėčių, ramunėlių, melisų, valerijonų ir apynių spurgų mišinį ypač naudinga vartoti rudenį, nes jis stiprina nervų sistemą ir gerina miego kokybę, kurios taip trūksta keičiantis metų laikams. Tokių resursų pilna gamta, lieka tik klausti savęs, ar mokame jais pasinaudoti? Nuraminkime stresą galvoje Ruduo neprasideda rugsėjo pirmąją. O Kalėdos neateina staiga, kaip dažnai gali pasirodyti iš anksto nepasirūpinus dovanomis. Gamtoje nevyksta jokie kardinalūs virsmai, kokie kartais įvyksta mūsų galvose rugsėjo pirmosiomis savaitėmis, kai miestas tarsi išgyvena sugrįžusių spūsčių ir streso antplūdį. Tai suvokdami, galime valdyti ir koreguoti savo mintis, išsaugoti vidinę ramybę. Įprasminkime vasaros patirtis ir pasiruoškime rudeniui Visgi trumpesnė diena ir žinojimas, kad ji tik trumpės, gali kelti liūdesį. Pamėginkite pažiūrėti į šią situaciją kitu kampu. Rudenį galime daugiau laiko skirti knygoms, teatrui, kitiems kultūriniams renginiams. Atšvęskite rudens pradžią suburdami draugus, o gal tik šeimą – pasidalykite vasaros įspūdžiais, parodykite nuotraukas, išklausykite kitų istorijas ir papasakokite savo nuotykius. Taip pat pasikalbėkite apie rudenį, kaip planuojate juo pasidžiaugti ir ką norėtumėte nuveikti kartu, o ką atskirai. Tokie stabtelėjimai, įsiklausimai ir atsivėrimai, buvusios ir būsimos patirties įprasminimai kuria stiprų pilnatvės jausmą, kad mūsų laikas neprabėga nejučiomis, o yra kupinas ypatingų akimirkų. Skubėkime lėtai ir išmaniai Daugumai žmonių rugsėjis yra kupinas skubėjimo: miestą užplūsta studentai, vėl prasideda spūstys, mokiniams reikia grįžti į vis labiau struktūruotą dienos eigą, o tėvams galvos prikimštos pažymų rinkimo, drabužių ieškojimo ir kitų mažai pastebimų, bet visą laiką suryjančių „smulkmenų“. Tokiose aplinkybėse labiau sekasi tiems, kas mėgsta planuoti iš anksto, tačiau jei viskas supuola tarsi į vieną dieną ar savaitę, būtina šias įtemptas dienas kuo protingiau susidėlioti. Neabejoju, kad net ir šiuo metu, bet kuris šį straipsnį skaitantis žmogus, turi daug nepadarytų svarbių darbų. Verta vėl ir vėl iš naujo įvertinti prioritetus, susiskirstyti darbus pagal svarbumo ir skubumo kriterijus ir taip išrinkti pačius aktualiausius. Galbūt tai, kas atrodo itin skubu, iš tiesų taip nėra? Koreguokime įpročius Viena dažniausių klaidų, ką daro žmonės prasidėjus mokslo metams, tai pradeda keltis anksčiau, bet miegoti eina dar įprastu vasarai laiku. Tokiu atveju net ir per kelias dienas susikaupia pastebimas miego deficitas, kuris greitai virsta irzlumo, nuovargio, įtempto skubėjimo priežastimi. Tai ypač veikia mažiausius mokinius, nes jiems nusistovėjusi rutina yra ypač svarbi. Pasiteisinimas, kad anksčiau vakare nepavyksta užmigti, o anksčiau ryte sunku keltis yra vienas dažniausių, todėl reikėtų nedaryti dviejų pagrindinių klaidų. Pirmiausia, užmigimo ir atsikėlimo laiką reikėtų keisti pamažu, pavyzdžiui, po 15 minučių ir išimčių nedaryti savaitgaliais. Antra, reikėtų pradėti ankstinti atsigulimą į lovą, net ir jei nepavyksta užmigti, o tik tada pamažu ankstinti atsikėlimą. Kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus mūsų fizinei ir psichinei sveikatai ir ypatingai vaikams.

Laikas artimiausiems žmonėms: nepakanka skirti vos valandą per savaitę
Rugsėjį, šeimų gyvenimo ritmui sugrįžus į įprastas vėžes, mažiau laiko lieka artimiausiems žmonėms. Dalis mūsų jiems neskiria net valandos per savaitę. Namuose pritrūksta laiko pokalbiams ir su vaikais, ir su suaugusiais šeimos nariais. Psichologai įspėja – mes per mažai ir per retai bendraujame vieni su kitais. „Kuo daugiau bendraujame, tuo esame laimingesni. Tačiau net ir su saviškiais susitinkame gana retai. Su artimiausiais žmonėmis mes neatviraujame, neturime tokios tradicijos, nes jaučiamės nesaugiai. O būtent atvirumas kitam žmogui yra svarbiausia sąlyga tikram žmogiškam ryšiui atsirasti. Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Ypač tai svarbu vaikams“, – sakė „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 26 proc. respondentų su artimaisiais namuose beveik nebendrauja – sako tam skiriantys iki valandos per savaitę. Penktadalis apklaustųjų namiškiams skiria apie 2-3 val. per savaitę.  Tuo tarpu nemaža dalis, 34 proc.  apklaustųjų, randa daugiau laiko artimiesiems – kartu praleidžia nuo pusdienio iki  dviejų ir daugiau dienų per savaitę. Tiesa, tyrimas parodė, kad 10 proc. respondentų neturi kam skirti laiko, nes gyvena vieni. Daugiau laiko su artimaisiais praleidžia 26-55 metų respondentai ir miestų gyventojai. Išsilavinimas taip pat turi įtakos bendravimui – ilgiau su namiškiais bendrauja aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Daugiau dėmesio vaikams Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nuomonės tyrimas („Mažųjų ekspertų mokyklos“ apklausa) parodė, kad pusė tėvų didžiausią savo laisvo laiko dalį skiria buities darbams, o 21 proc. įvardija, kad savo laisvą nuo darbo laiką pirmiausia skiria vaikams. Kita vertus, absoliuti tėvų dauguma (iki 90proc.) pripažįsta, kad būtent tėvų pavyzdys, auklėjimas ir ugdymas šeimoje lemia vaiko pasiekimus, jo asmenybės formavimąsi. „Matome pozityvią tendenciją – jaunesni žmonės daugiau laiko skiria bendravimui. Jie kuria kitokią kultūrą ir savo namuose – čia daugiau dėmesio artimiausiems žmonėms, vaikams. Mažieji auga matydami tėvų pavyzdį. Šeimoje, kur vaikams skiriama daugiau laiko ir dėmesio, kuriama saugesnė gyvenimo atmosfera. O būtent emocinis Lietuvos žmonių saugumas yra viena svarbiausių problemų šiandienos visuomenėje“, – sako „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas. Svarbu rasti laiko bendrauti M.Jundulo teigimu, „Gjensidige“ atliekami tyrimai kalba apie bendravimo aspekto svarbą Lietuvos žmonių saugumui – artimi žmonės yra  ne ką mažiau svarbūs už fizinį saugumą. „Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų jais“, – mano „Gjensidige“ vadovas. Tiesa, jis pasidžiaugė apklausos rezultatais, kad net trečdalis visuomenės savo artimiausiems žmonėms skiria pakankamai savo laiko – su namiškiais jie praleidžia nuo pusdienio iki 2 dienų ir daugiau. Šis laikas skirtas bendroms veikloms, pokalbiams, išvykoms ir kitiems santykius palaikyti padedantiems užsiėmimams. Pasak M. Jundulo, artimiausioje aplinkoje svarbu puoselėti įgūdžius bendrauti: rasti laiko artimiausiems žmonėms ir skirti jį nuoširdiems, atviriems pokalbiams. Kuo daugiau artimų žmonių, tuo saugesni jaučiamės Lietuvos visuomenės tendencijas analizuojančio psichoterapeuto G. Chomentausko teigimu, net artimiausioje aplinkoje mes gana menkai palaikome artimus santykius, nes turime mažai įgūdžių bendrauti ir įsileisti kitus žmones į savo gyvenimą. „Galime paklausti savęs, kada paskutinį kartą surengėme pasisėdėjimą su kaimynais? Kada sukvietėme draugus be jokios progos, tik tam, kad pabendrautume? Iš tiesų labai saugome savo artimą teritoriją ir privatų gyvenimą, labai atsargiai ten ką nors įsileidžiame, kiti žmonės mums atrodo svetimi. Jaučiamės nesaugūs su kitais žmonėmis, todėl sunkiai atsiveriame ir nuoširdesniems santykiams – su kaimynais, su draugais, su giminėmis, su nepažįstamais žmonėmis“, – vardija G. Chomentauskas. Anot G. Chomentausko, vienas iš būdų prognozuoti ir įvertinti žmogaus emocinės gerovės jausmą yra susijęs su skaičiumi, nusakančiu, kaip dažnai žmogus randa laiko pasikalbėti su kitais žmonėmis. Jo teigimu, kuo daugiau dalinamės savo emocijomis ir mintimis, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje.

Efektyvus laiko taupymas: kur klystame ir pametame ištisas valandas?
Visiems trūksta laiko. Didžiąją paros dalį žmonės praleidžia darbe, o likusią bando padalinti šeimai, namų ruošos darbams, miegui. Nespėjus pailsėti, bemat apima irzlumas, išsiblaškymas, nerimas. Tačiau, ar iš tiesų paroje yra per mažai valandų? Apie tai, kur dingsta laikas ir kaip jį susigrąžinti, pasakoja specialistai. Koučingo specialistė ir asmeninių pokyčių konsultantė Rūta Janukėnienė mano, kad kiekvieno žmogaus laiko vagys – individualūs, tačiau viskas priklauso nuo mūsų įpročių. „Gyvenimas yra mūsų įpročių visuma. Tai, ką darome kas dieną, kam skiriame savo laiką, energiją ir dėmesį, daro įtaką tiek emocinei savijautai, sveikatai, darbo efektyvumui ar finansams, tiek pasitenkinimui gyvenimu apskritai. Prioritetų nebuvimas, negebėjimas susikoncentruoti į tai, kas svarbu, vagia mūsų laiką. Vienų laiką „suvalgo“ buvimas socialiniuose tinkluose, įtraukiančių serialų žiūrėjimas, kitų – buitis ir namų ūkio darbai. Todėl labai svarbu savęs klausti, ar tai, ką darome, artina prie to, ko norime“, – pastebi specialistė. Išsiugdykite tinkamus įpročius Siekiant optimizuoti savo laiką, R. Janukėnienė pirmiausia pataria atlikti kasdienės veiklos analizę ir atsakyti sau į kelis klausimus: kokį nenaudingą įprotį norėtume pakeisti, ką tikimės pasiekti ir kaip tai padaryti. Specialistė sako, kad dar prieš įvedant naujus įpročius reikia įsivardyti, kas bus laikoma geru rezultatu – būtina suprasti naujojo įpročio naudą, tikėti tiek savimi, tiek rezultatu.  Tai darant, svarbu atsižvelgti į savo savijautą, gyvenimo būdą, aplinką ir kitas aplinkybes bei išsikelti nei per mažą, nei per didelį tikslą. „Paranku iš anksto nusimatyti galimus sprendimus, kurie įpročio keitimą padės įgyvendinti be milžiniškų pastangų. Pavyzdžiui, turimą tikslą skaidyti į etapus ir koncentruotis ne į galutinį rezultatą, o į kiekvieną mažą žingsnelį, padedantį jo pasiekti – taip judėti tikslo link bus paprasčiau ir lengviau“, – teigia R. Janukėnienė. Anot koučingo specialistės, nors vyrauja nuomonė, kad naujus įpročius galima išsiugdyti per dvidešimt vieną dieną, šis procesas yra labai individualus. Įpročio „įvedimo“ tempas priklauso nuo paties žmogaus, jo pasiryžimo, motyvacijos ir išsikelto tikslo, tačiau kiekvienas gali atsisakyti sau nenaudingų įpročių ir išsiugdyti naujus. Išvengti nerimo Janukėnienės teigimu, įpročių keitimas neturi erzinti ar kelti nerimo: „Praktinis patarimas norintiems pakeisti ar įgyti naujų įpročių: suklasifikuokite savo įpročius ir veiklas pagal du kriterijus – naudos ir malonumo. Jei veikla yra arba tik maloni, arba tik naudinga, pagalvokite, kaip būtų galima tai pakeisti. Jei įprotis ar veikla nėra nei maloni, nei naudinga – atsisakykite jos. Jei vaikų vežiojimas į mokyklą ar stovėjimas eilėse tam, kad gautumėte ar atsiskaitytumėte už paslaugas nėra malonūs, galbūt verta pagalvoti apie šiuos veiksmus palengvinančias paslaugas ar programėles? Juk kiekvienas vis labiau vertiname savo laiką ir nenorime jo švaistyti tam, kas mums neteikia didelės vertės ar malonumo“. Pasak jos, vienu metu verta keisti tik po vieną įprotį. Šiame procese specialistė siūlo sąmoningai stebėti visą procesą, esant reikalui, koreguoti įgyvendinimo planą ir priemones – motyvacines ar išmaniąsias. Specialistės teigimu, būtina fiksuoti momentus, kai mums kažkas pavyksta ir pasidžiaugti jais. Kai pavyksta atsispirti pagundai užsirūkyti, prisivalgyti ar nepasiduoti streso sukeltam norui grįžti prie įprastų veiksmų. Tuomet galima save kažkuo apdovanoti, siekiant paminėti mažas pergales kelyje pagrindinio tikslo link. Leiskite sau pailsėti Viena iš didžiausių pervargimo priežasčių – nuolatinis skubėjimas. Šiuolaikiniam greitu tempu gyvenančiam žmogui asmeninių pokyčių konsultantė pataria leisti sau pailsėti: „Žmonėms, darbe ar asmeniniame gyvenime patiriantiems įtampą, puikiai tinka joga, kvėpavimo, meditacijos pratimai. Visa, kas leidžia pailsėti protui, bet ir nenualina kūno“. Svarbu suvokti ir tai, kad nuo laiką atimančių situacijų pabėgti ne visuomet įmanoma. Tačiau galima ieškoti būdų, kaip nemalonius darbus ar veiklas paversti maloniais. Specialistės pastebi, kad, nors neretai tenka sugaišti automobilių spūstyse, eilėse parduotuvėse ar bankuose, tai gali būti paskata atrasti sprendimus, kaip suvaldyti tokius laiko vagis, arba palankus metas pailsinti mintims. Galima pasiklausyti muzikos, audioknygų ar tiesiog pabūti tyloje. Svarbiausia daryti tai, kas padėtų atgauti sąmoningumą, vidinę ramybę ir negalvoti apie tai, kad neefektyviai švaistote laiką.

Žalojantis grožis: kaip pasirinkti plaukų priežiūros priemones?
Ilgą laiką plaukų slinkimas buvo vienas iš senatvės požymių, o apsilankymas kirpykloje reiškė plaukų grožio ir sveikatos procedūrą. Šiandien situacija gerokai pasikeitė. Chemiškai agresyvios medžiagos išprovokuoja plaukų slinkimą ar net plikimą, o kirpėjai kenčia nuo neatstatomų odos ir kvėpavimo takų pakenkimų. Ko vengti ir kaip pasirinkti saugias plaukų priežiūros priemones? Kada grožis pradeda žaloti Prieš porą metų Baltijos aplinkos forumo vykdytos apklausos duomenimis, 20-50 proc. Lietuvos kirpėjų yra kentėję nuo tokių sutrikimų kaip alergija, paraudimai, dermatitas, kvėpavimo takų ligos. O remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatomis, grožio salonų darbuotojai dėl nuolatinio sąlyčio su pavojingomis cheminėmis medžiagomis yra priskiriami vėžinių susirgimų rizikos grupei. Reaguojant į tokią situaciją, pastaraisiais metais Lietuvos grožio salonai ėmė jungtis prie Europos Sąjungos LIFE+ programos lėšomis finansuojamo projekto „Pagalvok, kai perki“, skatinančio atkreipti dėmesį į agresyvių cheminių priemonių žalą ir ieškoti ekologiškų, natūralių kosmetikos alternatyvų. Cheminės plaukų priežiūros priemonės kenkia ne tik profesionalams. Plaukų slinkimas ir silpnėjimas, plikimas, pleiskanos, galvos odos problemos – tai cheminių plaukų priežiūros produktų sukeltos problemos, su kuriomis susiduria nemaža dalis vartotojų. Anot biologo ir ekologinio „Mėtos“ ūkio vadovo Mindaugo Vyskupaičio, didžiausia problema ta, kad, bandydami sustabdyti plaukų slinkimą ar tokias problemas kaip plaukų lūžinėjimas ar išsausėjimas, daugelis žmonių patenka į užburtą ratą. „Plaukų problemos sprendžiamos, griebiantis chemiškai agresyvių sintetinių priemonių, kurios gaminamos naftos produktų, silikonų, sulfatų pagrindu. Tokios priemonės nemaitina plauko iš vidaus ir pasižymi trumpalaikiu plaukus iš išorės gražinančiu poveikiu. Todėl po kurio laiko problemos pasidaro dar rimtesnės“, - teigia biologas M. Vyskupaitis. Kas kenkia ir kada verta susirūpinti Plaukas yra baltyminė struktūra, kurioje dominuoja keratinas, sudarantis apie 60 proc. plauko. Plaukų augimui būdingas cikliškumas: ciklą sudaro plauko augimo, ramybės ir iškritimo fazės. Todėl nereiktų nerimauti, jei per parą iškrenta daugmaž 50-100 plaukų. Tai natūralus reiškinys, kurio metu senus plaukus pakeičia nauji. Normalu, jei rudenį ir pavasarį plaukų slinkimas šiek tiek suaktyvėja. Susirūpinti reikia, jei plaukai intensyviai slenka 2-3 mėnesius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnai plaukų slinkimą išprovokuoja suplonėjusi ir susilpnėjusi plauko struktūra. Todėl, siekiant išvengti rimtų problemų, negalima ignoruoti plaukų struktūros pokyčių: skilinėjančių ir trapių plaukų, sumažėjusios plaukų apimties ir kitų panašaus pobūdžio pakitimų. Agresyvios cheminės medžiagos, esančios plaukų priežiūros priemonių sudėtyje, kenkia ne tik plaukams ir galvos odai, bet didina vėžio, dermatito, astmos, reprodukcinės sistemos sutrikimų, skydliaukės ligų riziką. Didžiausią pavojų kelia Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES). Tai žmogaus organizmui toksiškos medžiagos. Kai kurios šampūnų ir kondicionierių sudedamosios medžiagos nėra toksiškos, tačiau gadina, sausina ir silpnina plauką. Šioms medžiagoms priskiriami silikonai. Kita kenksmingų medžiagų rūšis – alergenai ir dirgikliai. 6 patarimai, kaip pasirinkti saugias alternatyvas: Nesirinkite itin smarkiai putojančių priemonių. Putų efektą suteikia toksiškos medžiagos Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES). „Pavojingus sintetinius junginius galima pakeisti natūraliomis plaunančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, produktais su daug saponinų turinčiais vaistiniais putokliais“, - teigia „Mėtos“ vadovas. Venkite silikonų, iš išorės padengiančių plauką plėvele, tačiau sausinančių plauką iš vidaus. Silikonai žymimi galūne -cone. Plauką taip pat sausina sudėtyje esantys mineraliniai aliejai bei amoniakas. Venkite alergizuojančių medžiagų, tokių kaip methylchloroisothiazolinone, methylisothiazolinone, ethylparaben, benzalkonium chloride. Neaukokite sveikatos dėl greito efekto. Išgauti greitą efektą dažniausiai padeda silikonai: jie apgaubia plauką plėvele, dėl kurios plaukai ima blizgėti, tampa lengvai šukuojami, tačiau ta pati plėvelė neleidžia maitinti plauko iš vidaus ir plaukas ima sausėti. „Reiktų atsiminti vieną paprastą dalyką: natūralių priemonių poveikis nėra toks staigus, natūralių veikliųjų medžiagų poveikiui reikia laiko, tačiau jis tęsiasi žymiai ilgiau ir teigiamai veikia plauką iš vidaus“, - teigia M. Vyskupaitis. „Mėtos“ ūkyje iš natūralaus beržų ir dilgėlių ekstrakto bei melisos eterinio aliejaus gaminamas ekstraktas plaukams stiprinti. Išbandykite natūralias alternatyvas. Pagerinti plaukų būklę ir paskatinti plaukų augimą padeda galvos masažai – jie stimuliuoja galvos odą. Galvos odos masažus galima atlikti rankomis arba šepečiu. Plaukus taip pat rekomenduojama skalauti apynių ar dilgėlių nuovirais, palepinti ricinos ir varnalėšų aliejaus kaukėmis. Ribokite per dažną plaukų plovimą. Itin dažnas plaukų trinkimas trukdo plaukui natūraliu būdu išlaikyti drėgmę ir apsauginį riebalinį sluoksnį. Pašalinus šį sluoksnį, plaukai pradeda greičiau riebaluotis. Dažnas plaukų plovimas išsausina plaukus, o kartu pažeidžia natūralią galvos odos liaukų funkciją. Atstatyti šią funkciją ir plaukų sveikatą padeda natūralūs dilgėlių, beržų, ramunėlių vandeniniai ekstraktai. www.metinisgyvenimas.lt

Netinkami baldai – grėsmė moksleivių sveikatai
Higienos instituto duomenimis, nenormali laikysena – vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaikų sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad vis daugiau laiko praleidžiant sėdimoje padėtyje, vaiko stalui ir kėdei reikia skirti ypatingą dėmesį. „Tėvams būtinai reikia atkreipti dėmesį, kaip jų vaikai sėdi prie darbo stalo. Netaisyklinga laikysena gali susiformuoti labai greitai, o vėliau ją pataisyti – sunku“, – sako Kauno Šilainių poliklinikos vaikų ligų gydytoja Andželika Panavienė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat ragina tėvus pasirūpinti tinkama vaiko darbo vieta. „Darbo stalas turėtų būti bent 70 cm ilgio ir 50 cm pločio, – rašoma centro pranešime. – Kėdė turi atitikti vaiko ūgį ir turėti aukštą atlošą, atitinkantį vaiko stuburo fiziologinius linkius. Geriausiai pirkti tokią, kurios atlošo aukštį, linkį nugarai, alkūnramsčius galima reguliuoti“. Įvairių šaltinių duomenimis, problemų su stuburu turi net 80 proc. moksleivių. Gydytoja A. Panavienė pasakoja, kad tokie duomenys atsispindi ir jos praktikoje – praktiškai kas antras prieš mokslo metų pradžią sveikatos ateinantis pasitikrinti vaikas turi stuburo, laikysenos problemų. „Kartu su laikysenos problemomis vėliau prasideda kvėpavimo takų, širdies ligos“, – teigia gydytoja, todėl suskubti pasirūpinti tinkama vaiko laikysena svarbu vos pastebėjus pirmuosius netaisyklingos laikysenos požymius, o idealiausiu atveju – to išvis išvengti. Prekybininkai pastebi, kad tėvai visgi dažniausiai yra sąmoningi, suvokia rizikas vaikų sveikatai ir renkasi specializuotus baldus. Kiekvienais metais prieš Rugsėjo 1-ąją biuro bei mokyklinių baldų – rašomųjų stalų, kėdžių – pardavimai išlieka stabiliai aukšti. Populiarūs ir reguliuojami baldai. Tai yra itin ergonomiški, sveikatos specialistų vertinami gaminiai, padedantys išvengti laikysenos sutrikimų. „Pirkėjai šiuos baldus vertina ne tik dėl teigiamos įtakos vaikų sveikatai, bet ir dėl jų ilgaamžiškumo. Jeigu tėvai perka vaikui stalą pirmoje klasėje, po poros metų vaikas jau bus gerokai aukštesnis. Tuomet vėl reikėtų pirkti naujus baldus, o tai – jau papildomos išlaidos. Reguliuojami baldai yra puiki išeitis, nes jie „auga“ drauge su vaiku“, – sakė prekybos tinklo „Senukai“ mokyklinių ir biuro baldų specialistė Simona Brusokienė. Anot jos, šiuolaikiniai reguliuojami baldai yra pritaikomi kone kiekvieno žmogaus sudėjimui, nes turi aukštį leidžiančią reguliuoti sėdimąją dalį. O kai kurie – net kėdės išlenkimą, rankenų ar atlošo aukštį. Siekiant išvengti netaisyklingos laikysenos, nugaros ir galvos skausmų, sėdintis vaikas turėtų būti atsipalaidavęs, neįsitempęs. Nereikėtų vaikui liepti sėdėti ramiai – padėties keitimas yra natūralu. Specialistė rekomenduoja perkant baldus būtinai juos rinktis kartu su vaiku. „Tai – tarsi matuotis naujus batus. Reikia skirti laiko, išbandyti įvairias alternatyvas. Kiekvienas vaikas yra individualus, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam“, – atkreipė dėmesį ji. Vienas didžiausių reguliuojamo aukščio stalų privalumų – galimybė dirbti stovint. Sveikatos specialistai rekomenduoja pakilti nuo kėdės kas 30-60 minučių. „Ne veltui akademinė valanda trunka 45 minutes – maždaug kas tiek laiko vaikas turėtų pakeisti padėtį. Ruošiant pamokas, moksleiviams reikėtų suformuoti įprotį dirbti ne tik sėdint, bet ir atsistojus. Jeigu vaikas turi reguliuojamo aukščio stalą, jam tiesiog reikia pasukti rankenėlę ir pakelti stalviršį iki reikiamo aukščio“, – pasakoja prekybos tinklo „Senukai“ specialistė. Dar viena darbo stalo savybė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį – stalviršio pasvirimo reguliavimas. Skirtingai veiklai stalviršis turėtų būti pasviręs vis kitokiu kampu: tiesus – piešimui, apie 10 laipsnių kampu – rašymui, 20-30 laipsnių kampu – skaitymui.

Mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova neigia mitą, neva mielės – kenksmingas duonos ingredientas
Nors duona – neatsiejama sveikuoliško mitybos raciono dalis, duoną apipynusių mitų vis tiek apstu. Bemaž daugiausia diskusijų kelia duonos sudėtyje aptinkamos mielės: tebėra gajus mitas, neva šios – kenksmingos organizmui. Vis dėlto asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, toks įsitikinimas nėra pagrįstas. Pasak R. Beišytės-Aminovos, dažnai žmonės nevartoja mielių baimindamiesi, kad organizmas jų galimai netoleruoja – neva mielės neigiamai veikia žarnyno biomą. Tačiau iš tiesų mielių netoleruoja tik itin reto žmogaus organizmas, o absoliuti dauguma mieles virškina sklandžiai. „Duonos sudėtyje esančios mielės, skirtingai nei kepimo milteliai ar soda, yra natūralus ingredientas, padedantis duoną iškepti minkštesnę, puresnę ir lengvesnę. Neverta baimintis dėl jokio neigiamo poveikio, nes gyvosios mielės prie aukštos temperatūros žūva, tad kepant duoną visos galimos neigiamos savybės išnyksta“, – sako R. Beišytė-Aminova. Netiesa ir tai, neva mielės kenkia kūno linijoms, kuo neretai įtiki prisižiūrintys figūrą. „Sportuojantys žmonės dažnai vengia mielių, nes bijo, kad šis produktas juos tukins. Tačiau duona ir joje esančios mielės su tuo nesusijusios –  dažniausiai tukimą lemia angliavandenių perteklius ir neišeikvotos kalorijos. Todėl kalta ne duona ir mielės, o saiko stoka“, – sako specialistė. Ir grožiui, ir savijautai R. Beišytė-Aminova atkreipia dėmesį, kad uoliai diskutuodami apie galimą neigiamą mielių poveikį, žmonės dažnai pamiršta gerąsias mielių savybės. O tokių, specialistės teigimu, yra apstu. Pavyzdžiui, mielių sudėtyje yra apstu B grupės vitaminų, baltymų, angliavandenių. Todėl duonos ingredientas pasitarnauja ne tik gerai savijautai, bet ir grožiui: padeda gerinti imuninę sistemą ir palaikyti sveikesnę odą, plaukus, nagus. „Mielės turi antivirusinių ir antibakterinių savybių. Jos gali būti veiksmingos palaikant gerą nervų sistemos veiklą, taip pat yra naudingas produktas tiems, kuriuos kankina anemija ar avitaminozė. Taip pat jos organizmą pamaitina baltymais, kurie yra itin svarbūs sportuojantiems bei daug fizinio krūvio patiriantiems žmonėms“, – sako R. Beišytė-Aminova. Be to, vis dažniau kalbama ir apie mielių potencialą šiuolaikinėje medicinoje. Nustatyta, jog chromas, esantis mielėse, gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Subalansuota mityba, kurioje randama mielinių produktų, gali sumažinti širdies ligų riziką, pagerinant cholesterolio kiekį bei kraujospūdį. Maža to, šiuo metu vis dažniau vyksta tyrimai, norint nustatyti galimą kepimo mielių vaidmenį gydant vėžį. Tačiau kuo pakeisti duoną, jeigu vis dėlto organizmas iš tiesų netoleruoja mielių? Tai, pasak R. Beišytės-Aminovos, nėra joks rūpestis. „Šiandieninė duonos pasiūla ir įvairovė tokia plati, kad rasti sau skaniausią bemielę duoną nėra sunku“, – sako specialistė.

Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis?
Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Įžvalgomis apie tai, kodėl toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse, pasidalijo Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Skališiutė. Kuo naudingas tingėjimas Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtumei kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti. „Žmogų, gyvenantį nuolatiniame skubėjime ir spaudime, galiausiai pradeda kankinti pastovus nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tu esi (tariamai) nesėkmingas, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, kas jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. O yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė. Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ TV laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai. Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferose. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą. Kaip tik todėl tarp vartotojų populiarėja taip vadinamas „išmanusis tingėjimas“, kai kasdienės, rutininės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai, dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas. Pasirinkite tinkamą strategiją Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir, prireikus, bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“ Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, relaksacija gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus, pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybiškumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką naują. Jaučiant „sąstingį“ darbinėje ar studijų veiklose, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti. Visgi, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. Egzistuoja paradoksas: kartais apsirūpiname daugybę technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti, nei mūsų seneliai jaunystėje. Svarbu racionaliai įsivertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Susidėliokite rutininius darbus, kuriuos atliekate kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršę apžvalgas internete, surašykite galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui.

Sumuštinio revoliucija: kokius sumuštinius valgysime ateityje?
Sumuštinių populiarumo visame pasaulyje nenuginčytų niekas – nuo žymiųjų Croque Madame Prancūzijoje, iki Banh Mi Vietname ar Danijoje mėgiamų smørrebrød – sumuštinis šiandien yra neatsiejama daugelio mitybos raciono dalis. Sumuštiniai populiarūs ir Lietuvoje: kepyklos „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikta lietuvių apklausa atskleidė, kad 41 proc. respondentų pusryčiams dažniausiai renkasi šį patiekalą. Tačiau pastaruoju metu sumuštiniai išgyvena tikrą revoliuciją – dėl besikeičiančių valgymo įpročių, tiek jų sudėtis, tiek formatai smarkiai keičiasi. Kokius sumuštinius ir kodėl rinktis populiariausia ir kokia ateitis jų laukia? Lietuvoje sumuštinius daugelis renkasi pusryčiams. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (90 proc.) lietuvių teigia valgantys pusryčius, o dažniausiai pusryčiams valgomas maistas yra sumuštiniai (41 proc.). Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas pastebi, kad „nacionalinio“ lietuviško sumuštinio samprata keičiasi – dar sovietiniais laikais vyravusią batono, dešros ir sūrio kombinaciją šiandien vis dažniau keičia netradiciniai duonos kepiniai ar priedai.    „Šiandien sumuštinių valgymo kultūra išgyvena tikrą renesansą. Kažkada Lietuvoje šis patiekalas buvo asocijuojamas su storu sviesto sluoksniu ir riebia dešra. Šią sampratą mums atnešė dar sovietmečio valgyklų maistas. Tačiau dabar, turime pripažinti, sumuštinis įgauna kardinaliai kitokį skonį ir formą. Įvairios apklausos rodo, kad žmonių sąmoningumas renkantis sveikatai palankius produktus didėja. Be to, smarkiai auga ir sumuštinio pagrindo – duonos – pasirinkimas, kai šalia tradicinių kvietinių ar ruginių miltų atsiranda ir avižinių miltų produktų pasiūla”, – teigia prof. dr. R. Stukas. Įprastus tradicinės duonos produktus parduotuvių lentynose papildo tokie elementai kaip avižos, dribsniai, įvairios sėklos. Duonos kepėjai taip pat pastebi didėjančią paklausą būtent sumuštiniams skirtų duonos gaminių. „Šiais laikais iš esmės keičiasi samprata, kas yra geras ir kokybiškas sumuštinis. Todėl rinkoje atsiranda tokie produktai kaip duona su daržovėmis ar duona su avižų miltais. Jeigu kalbėtume apie avižas, turbūt anksčiau jas asocijuodavome su košėmis, o dabar jų atsiranda įvairiais formatais – duona su avižomis, avižų gėrimai ar net jogurtai. Tad visos iki šiol vyravusios produktų kategorijos tarsi niveliuojasi, patenkindamos vartotojų poreikį sveikiau maitintis“, – teigia kepyklos „Fazer Lietuva“ marketingo ir asortimento direktorė Baltijos šalims Indrė Švelnytė. Sumuštinis – ne tik angliavandenių šaltinis Žmonių sąmoningumas sveikos mitybos atžvilgiu didėja, o kartu su juo – ir samprata, kokios maistinės dalys sudarys jų pamėgtą pusryčių sumuštinį. Anot R. Stuko, žarnyno veikla – vienas aktualiausių šiandieninės visuomenės sveikatos klausimų, o virškinimui palankus maistas – itin svarbi pastarųjų metų maisto sektoriaus tendencija. Būtent dėl to didelis dėmesys maisto produktuose yra skiriamas maistinėms skaiduloms, ne išimtis – ir sumuštiniai. „Maistinėmis skaidulomis vadinami angliavandeniai, kurių neskaldo mūsų virškinimo fermentai. Skaidulinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, skatina medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Todėl vis dažniau kalbama apie duonos produktus, kuriose gausu šių medžiagų. Ypač – apie pastaruoju metu populiarėjančius avižų miltų duonos gaminius, kuriose dar gausu ir kitų skaidulų – betagliukanų, kurių nėra kitose grūdinėse kultūrose. Todėl ateityje vis daugiau žmonių turėtų rinktis avižų miltų duonos gaminius“, – teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Kalbėdamas apie sumuštinių ateitį, prof dr. R. Stukas prideda, kad alternatyvų tradiciniams kviečių ir rugių grūdams turėtų tik daugėti, kadangi žmonės vis labiau atranda įvairių skirtingų grūdinių kultūrų, kad papildytų savo mitybą skirtingomis naudingomis medžiagomis. Aktyvus gyvenimo būdas: keičiasi formatai Anot kepyklos „Fazer Lietuva“ atstovės I. Švelnytės, sumuštinio revoliucija itin išryškėja kalbant ne tik apie jo sudedamąsias dalis, bet ir apie formatus: šiandien duoną sumuštiniams vis dažniau renkamės porcijinę, perkame mažesniais kiekiais. Šie pokyčiai ypač pritaikyti greitam gyvenimo ritmui.   „Jeigu anksčiau pusryčiams rinkdavomės tik tradicinį vieno sluoksnio sumuštinį, dabar dažnai renkamės ir suvožtinį, ir duonos užkandį ar traškutį, džiovintas duoneles, o ateityje galbūt rinksimės ir duonos batonėlį ar kitų formatų duonos gaminius. Šis pokytis sumuštinių kultūroje ganėtinai ryškus dėl mobilios ir nuolat judančios visuomenės įpročių: tokį sumuštinį patogu pasiimti su savimi, valgyti atliekant kitus darbus. Tad manau, kad sumuštinis – tai ateities maistas, kuris bus ypač patrauklus ir patogus judančiai, skubančiai, tačiau į maistinę vertę nespjaunančiai žmonių daliai“, – teigia I. Švelnytė. Dažniausia pusryčių valgymo vieta lietuviams – namai (91 proc.), tačiau populiarėja tendencija valgyti ne namuose – beveik 10 proc. lietuvių renkasi pusryčiauti darbe ar pakeliui į darbą. Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai ne namuose pusryčiauja sąlyginai jaunas (iki 35 m.) nevedęs  vyras, gyvenantis didmiestyje ir gaunantis dideles pajamas. „Turbūt tie, kurie nepusryčiauja, dažniausiai turi panašų atsakymą: nespėju arba neturiu laiko. Tačiau viena iš didžiausių sumuštinių stiprybių per pastaruosius metus patapo tai, kaip natūraliai jie prisitaiko prie mūsų gyvenimo tempo, leidžiant valgyti ir skaityti, eiti, važiuoti autobusu vienu metu. Ir su dabartinių kokybiškų produktų pasiūla, greita – nebūtinai reiškia nekokybiška“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Tačiau mitybos specialistas sumuštiniams piešia gražią ateitį ne tik dėl jų patogumo valgyti pakeliui, bet ir namuose. „Būtent laiko trūkumas lemia, kad namuose neturime laiko gaminti begales skirtingų patiekalų. Čia į pagalbą atkeliauja sumuštinis, kuris yra toks universalus, kad gali patikti visiems. Galbūt tėtis nori su mėsa, vaikas nemėgsta svogūnų, o jūs mėgstate ožkos sūrį, kurio kiti negali pakęsti? Tai nereiškia, kad vienam reikės ruošti blynus, kitam makaronus, o trečiam salotas. Užtenka namuose turėti kelių rūšių duonos ir pagardų, taip nesunkiai paruošite pusryčius, pietus ar vakarienę, patenkinančią net išrankiausio poreikius. Ir be didelių laiko investicijų ar pastangų“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Sumuštinių kultūra ir vakarietiškos mados Būtent dėl sumuštinių universalumo ir patogumo, šis patiekalas smarkiai išpopuliarėjo: Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje šviežiai supakuotų sumuštinių industrija tiesiog klesti, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriuje sumuštiniai smarkiai populiarėja. Gatvės maisto revoliucija taip pat padarė įtaką – šiandien mes norime ir galime paragauti sumuštinių, atkeliavusių į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių. „Pasaulio virtuvių įkvėptos sumuštinių mados Lietuvoje daro įtaką tam, kad mes renkamės aukštesnės klasės ir maistinės vertės produktus šiam patiekalui. Pavyzdžiui, pastaruoju metu į madą ateina skandinaviška sumuštinių kultūra, kuri kartu atsineša ir tokius ingredientus kaip lašiša, avokadai, tamsi ruginė duona. Todėl ateityje ir duonos kepėjams teks plėsti duonos gaminių asortimentą šalia tradicinių duonos kepalų siūlant tarptautines tendencijas atitinkančius gaminius. Nors lietuviui tradicinė juoda duona visada išliks šventa, tačiau mes lygiai taip pat daromės atviri naujovėms ir esame linkę išbandyti kitokius skonius“, – sako I. Švelnytė.

„Google“ sukanka 20 metų: 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote
1998 metai, rugsėjo 4 d., Kalifornija. Du studentai, Larry Page'as ir Sergejus Brinas, dar besimokydami Stanfordo universitete, pateikia „Google“ steigimo dokumentus. Nuo tos dienos ir pirmojo bendrovės biuro garaže prabėgo lygiai 20 metų ir šiandien „Google“ nėra vien paieškos sistema, bet apima įvairias interneto paslaugas, pažangią programinę įrangą, programėles išmaniesiems telefonams ir t.t. Trumpiau tarius, „Google“ per 20 metų stipriai užaugo ir „Bitės Profai“ neeilinio gimtadienio proga atrinko penkis įdomius dalykus, kurių, galbūt, dar nežinojote apie interneto milžinę. „Ironiška, bet į klausimą, kada yra tikrasis „Google“ gimtadienis, tiksliai atsakyti negali net pati paieškos sistema. Dažniausiai ši šventė švenčiama rugsėjo 27 d., tačiau kodėl – nežino net pati bendrovė. Kartais gimtadienis pasislenka diena anksčiau, į rugsėjo 26 d., o iki 2005-ųjų gimimo diena buvo švenčiama rugsėjo 7 d., nes tada bendrovė buvo oficialiai įregistruota. Tačiau dokumentų pateikimo diena yra rugsėjo 4, penktadienis, kuri, faktiškai, ir yra tikrasis „Google“ gimtadienis. Per pastarąjį dvidešimtmetį bendrovė nuveikė tikrai daug, bet ar žinote visus jos įdomiausius projektus?“ – klausia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi penkiais įdomiais „Google“ dalykais, kuriuos be interneto produktų ir paslaugų bendrovė sukūrė. 1. Virtualios ekspedicijos į pasaulio kraštą K. Špiliausko teigimu, žmonės visame pasaulyje jau spėjo susipažinti ir išbandyti „Google“ cardboard“ – kartoninį dėklą išmaniajam telefonui, kuris paverčia jį virtualios realybės (VR) akiniais. Tačiau, pasak „Bitės Profo“, dar toli gražu ne visi girdėjo apie „Google“ iniciatyvą šiuos kartoninius akinius panaudoti edukaciniais tikslais. „Įsigijus „Google“ cardboard“, galima išbandyti įvairiausius virtualios realybės žaidimus ar programėles, kurių kūrėjais gali būti įvairios bendrovės. Tačiau kuo „Google“ tikrai išsiskyrė iš kitų, tai pristatydama „Google“ expeditions“. Tai – galimybė mokytojams ir mokiniams virtualiu būdu tyrinėti pasaulį. Šioje programoje siūlome per 800 virtualios realybės ir per 100 papildytos realybės ekskursijų nuo pasiplaukiojimo vandenyno dugne su rykliais iki actekų šventovių tyrinėjimo. Žinoma, norint išbandyti šias ekspedicijas reikės tų pačių „Google“ cardboard“ kartoninių akinių, tačiau kas prieš 20 metų būtų pagalvojęs, kad specialaus kartoninio dėklo ir išmaniojo telefono dėka bus galima virtualiai pažinti pasaulį?“ – teigia „Bitės Profas“. 2. Dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Bendrovė „Google“ žengė ir į susirašinėjimų programėlių sritį, kai populiariesiems „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir kitiems pristatė konkurentą – „Allo“. Pastarosios išskirtinumas buvo dirbtinis intelektas, kuris skenuoja tai, ką besinaudojantys programėle rašo, kaip reaguoja į jiems siunčiamas žinutes ar net nuotraukas ir vėliau pats pasiūlo pilnus atsakymus ar kita vizualinę medžiagą, kurią vienu paspaudimu galima naudoti kaip atsakymą. Iš pradžių ši ilgai laukta dirbtinio intelekto naujovė nuvylė vartotojus, tačiau nuo jos pasirodymo 2016 metais praėjo nemažai laiko, tad šiandien šis programėlės funkcionalumas veikia tikrai neblogai. Tiesa, geriausiai – anglų kalba, bet galbūt kurią nors dieną „Allo“ kuo puikiausiai veiks ir bendraujant lietuviškai“, – teigia K. Špiliauskas. 3. Virtualūs menininkai „Google“, anot „Bitės Profo“, yra prisilietusi ir prie meno, bet, kaip ir priklauso interneto milžinei, virtualiai: „Vienu metu prasidėjus virtualios realybės bumui, daug bendrovių pradėjo kurti su tuo susijusius žaidimus ar pramogines programas. Neatsiliko ir „Google“, tačiau jų kūrinys iki šiol yra vienas mėgstamiausių bei įdomiausių. Tai – žaidimas ir pramoga viename „Tilt brush“, kurį galima išbandyti turint virtualios realybės įrenginius „Oculus“ arba „Vive“. Kadangi šie įrenginiai susideda ne vien iš VR akinių, bet ir specialių valdiklių, „Tilt brush“ leidžia vartotojui piešti įvairiais teptukais bei kitomis priemonėmis savo per VR akinius matomą aplinką: kambarį, miesto erdvę, dangų ir kas pakliūva. Šiandien egzistuoja netgi judėjimas, kuriam priklausantys menininkai naudodamiesi šia programa sukuria įstabių meno kūrinių.“ 4. Išmani dokumentų saugykla „Puikus įrodymas, kad bendrovei „Google“ rūpi ne tik atsakyti į visus žmonėms rūpimus klausimus, bet ir padėti jiems viską prisiminti, yra programėlė „Keep“. Ji skirta  tam, kad vartotojas galėtų vienoje vietoje laikyti įvairiausius dokumentus, kuriuos vėliau nori prisiminti ar turėti po ranka. Naudojantis „Keep“ galima fotografuoti dokumentus, vaizdus, o neturint laiko įsirašyti priminimą sau balsu, o programėlė pati jį transkribuos. Panašių į šią programėlių galima surasti ir daugiau, tačiau „Google“, net ir konkuruodami su kitais žaidėjais, visuomet savo programėlėse stengiasi pasiūlyti kažką išskirtinio“, – atkreipia dėmesį „Bitės Profas“. 5. Slapta genijų laboratorija Pasak K. Špiliausko, viena didžiausių pastarojo dešimtmečio bendrovės intriga – slaptas padalinys, nuolat kuriantis ir testuojantis įvairius ateities projektus: „Nuo 2010 metų galima išgirsti apie „Google X“, slaptą laboratoriją, kurioje bendrovė galvoja sudėtingus, fantastinius filmus primenančius projektus. Dalis jų jau išplaukė į viešumą, o dalis – vis dar stropiai laikomi paslaptyje. Tarp projektų, kurie gimsta padalinyje „X“ yra plačiai apkalbėtas bandymas oro balionais Afrikai tiekti internetą, elektrą generuojantys aitvarai ar dronai, pristatantys siuntas. Didele dalimi tai, kas sukuriama šioje slaptoje laboratorijoje tėra prototipai, tačiau tokio padalinio turėjimas labai pritinka spalvingai, įvairiai bei progresyviai bendrovei, kuria per 20 metų nuosekliai augdama tapo „Google“.“ Galiausiai, kaip teigia K. Špiliauskas, norint sužinoti daugiau apie „Google“ programėles arba išbandyti kitas bendrovės teikiamas paslaugas, visada galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie visada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

Paprasta ryto grožio rutina vyrams
Ideali asmeninės vyrų higienos rutina neprivalo būti sudėtinga – norint ją turėti, tereikia surasti keletą kokybiškų produktų ir žinoti, kaip juos tinkamai naudoti. Todėl dalinamės „Dove“ prekinio ženklo vadovės Kertu-Kai Põldvere patarimais vyrams, kaip prausiantis duše geriausiai pasirūpinti savo plaukais, oda bei skutimusi. 1 žingsnis: plaukai Plaukai yra itin svarbi vyrų asmeninės priežiūros dalis. Svarbiausia yra naudoti šampūną, kuris palaiko vyro plaukus stiprius ir sveikus. Taip pat rekomenduotina reguliariai apsikirpti ir nepamiršti, kad naudojant mažiau plaukų formavimo priemonių dažniausiai galima pasiekti geresnių rezultatų. Tai, kad pirmiausia bus pasirūpinta plaukais, reiškia, jog tęsiant dušo rutiną ant odos neliks jokių šampūno likučių. 2 žingsnis: kūno oda Aukštos kokybės dušo želė vyrams kruopščiai pašalina nešvarumus ir padeda išvengti odos išsausėjimo. Geriau naudoti drėkinantį dušo gelį, kurio drėkinamosios savybės yra ypač svarbios vyrams, kurių oda yra jautri, išsausėjusi ir skilinėjanti. Reikėtų naudoti švelnų kūno prausiklį tam, kad šis praturtintų odą ir ją drėkintų prausimosi duše metu. 3 žingsnis: veidas Kol prausiamasi duše, veidas turėtų būti plaunamas vėliausiai, mat drėgnas veido paviršius paskui pagerins jo skutimą. Patartina naudoti drėkinančius veido prausiklius ir juos nuplauti ne karštu, bet šiltu vandeniu, nes tai padės sumažinti odos sausėjimą. Taip pat svarbu nepamiršti nuprausti ir barzdos – tam galite naudoti tą patį veido prausiklį ar šampūną. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad valant barzdą nebus padauginta valomosios priemonės, nes tai gali visiškai pašalinti natūralius aliejus, palaikančius veido plaukelius sveikus ir drėkinamus. 4 žingsnis: skutimasis Garai iš dušo gali suminkštinti veido plaukelius, taigi skustuvui bus lengviau pašalinti šerius. Kad skutimas būtų švarus ir tikslus, nereikia stipriai spausti skustuvo. Rekomenduotina naudoti švelnius judesius tam, kad veido oda nebūtų sudirginta. Svarbiausia yra skusti ta kryptimi, kuria auga veido plaukai – tai padės išvengti bėrimo. 5 žingsnis: po skutimosi Tokių produktų po skutimosi kaip balzamo ar bet kokios kitos drėkinamosios priemonės naudojimas gali sumažinti veido odos sudirgimą ir apsaugoti nuo įaugusių plaukelių. Prieš tepant drėkinamąją priemonę, būtina palaukti keletą minučių tam, kad oda atsigautų po skutimosi. Veido odai gali prireikti apie 48 valandų sugyti po skutimosi, todėl jos intensyvus drėkinimas minėtu laikotarpiu yra geriausias būdas apsisaugoti nuo tolesnio sudirgimo. 6 žingsnis: dezodorantas Po dušo ir prieš naudojant dezodorantą ar antiperspirantą svarbu leisti kūnui atšalti, mat tai padės atsiskleisti visam minėtų priemonių potencialui. Karštas dušo vanduo atveria odoje esančias poras, o tai sumažina tikimybę, kad oda pasisavins antiperspirantą. Rekomenduotina rasti tinkamą dezodorantą, kuris ne tik kovoja su išsausėjimu, bet ir suteikia ilgalaikę apsaugą bei šviežią kvapą. Svarbu turėti omenyje, kad antiperspirantai ir dezodorantai yra skirtingos priemonės, taigi stipresnei apsaugai patartina rinktis antiperspirantą.

Išmani paieška: 4 „Google“ naršyklės triukai
Šiandien naršymą internete be paieškų sistemų milžinės „Google“ įsivaizduoti sunku – kasdien joje yra apdorojama daugiau nei 3 milijardai užklausų. Nepaisant šios sistemos populiarumo, egzistuoja keletas paieškas lengvinančių triukų, apie kuriuos žino ne visi. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, atskleidžia 4 gudrybes, kurios padės „Google“ paieška naudotis tiksliau ir greičiau. Sudėtis ir atimtis Kartais ieškant konkrečios informacijos, rezultatą greitai surasti trukdo su ieškomu raktažodžiu susijęs, tačiau visai nereikalingas kontekstas. Pavyzdžiui, paieškoje įvedus žodį jaguar, viršuje esanti informacija dažniau bus susijusi su automobilių prekės ženklu, o ne katinių šeimos žinduoliu. Šią problemą galima lengvai išspręsti naudojantis minuso ir pliuso ženklais. „Google“ paieškos laukelyje įrašykite ieškomą žodį, o jį papildykite pageidaujamu raktažodžiu su simboliu + arba nepageidaujamu su ženklu –. Pavyzdžiui, jei paieškos laukelyje įrašysite „jaguar + cat“ arba „jaguar - car“ – jums bus atrinkta tik informacija, susijusi su gyvūnu. Puslapis neveikia? Jei prireikė informacijos iš internetinės svetainės, kuri yra laikinai nepasiekiama arba nebeveikia visai – ne bėda, galima gauti joje anksčiau buvusios informacijos kopiją. Tai padaryti paprasta – „Google“ paieškos laukelyje įrašykite ieškomos svetainės pavadinimą ir spauskite „Enter“. Prieš jūsų akis atsiras visi paieškos rezultatai, iš jų išsirinkite vedantį į svetainę, tačiau spauskite ne jos pavadinimą, o po juo esančią nuorodą žaliu šriftu. Dešinėje išsiskleis parinkties juosta, joje rinkitės skiltį „Cached“ (liet. Google kopija). Iš karto po to, pateksite į atskirą puslapį, kuriame ir bus rodoma vėliausia svetainės kopija. Pamirštoms dainos surasti Norite sužinoti, kaip tiksliai skamba citata ar dainos eilutė, tačiau atsimenate ne visus žodžius? Tokiais atvejais verta pasinaudoti žvaigždutės simbolio gudrybe. Paieškos langelyje įrašykite tuos žodžius, kuriuos žinote, o vietoje pamirštų įveskite žvaigždutės * ženklą. Beliko paspausti „Enter“ ir sistema suras tai, ko ieškote. Be to, galite sužinoti ne tik pilną citatą, bet ir jos autorių – tereikia paieškos laukyje sentenciją įrašyti kabutėse. „Google“ apsidairys už jus Ketinate greitai užkąsti arba apsipirkti, tačiau esate nepažįstamoje miesto dalyje ar užsienyje? Apie netoliese paslaugas teikiančias vietas galima sužinoti ir ilgai nenaršant internete. Į „Google“ paieškos laukelį įrašykite ieškomos paslaugos raktažodį, pavyzdžiui „Restaurant“ (liet. Restoranas), žodį „Nearby“ (liet. Šalia) ir spauskite „Enter“. Sistema nustatys jūsų kompiuterio ar išmaniojo buvimo vietą ir pateiks arčiausiai esančių restoranų sąrašą.