Pateikiame keletą paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.
Tai ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.
Susitelkite ties savo kalbos tikslumu
Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus. Šio veiksmo tikslas skirtas ne jūsų iškalbai miegamajame gerinti, siekti profesinės sėkmės ir netgi ne tapsmui pasaulio išminčiais. Jo tikslas – suteikti jums galimybę išreikšti save kuo pilniau ir tiksliau. Žodžiu, tikslas – jūsų pusiausvyra. Nes tai, kas tinkamai neiškalbėta, neišsakyta, gali sukelti neurozę. Norėdami to išvengti, nebūtinai turite tapti knygų žiurkėmis. Reikia paprasčiausiai įsigyti žodyną ir skaityti jį kiekvieną dieną, o kartais į rankas paimti ir poezijos knygą. Ir apskritai knygos kainuoja gerokai mažiau nei vizitai pas psichiatrą.
Nepasikliaukite politikais
Ne dėl to, kad jie neišmintingi ar nesąžiningi, nors tokių irgi dažnai sutiksi, bet dėl to, jog jų darbo mastai pernelyg dideli net geriausiems šios srities atstovams. Jie gali šiek tiek sumažinti socialinį blogį, bet nesugeba jo išrauti su šaknimis. Nors ir koks reikšmingas būtų pagerinimas, etiniu požiūriu jo niekad nepakaks, nes visada atsiras tokių – bent vienas asmuo – kuriems tas pagerinimas ne į naudą. Pasaulis nėra tobulas. Aukso amžiaus niekada nebuvo ir nebus. Tad šioje šviesoje – ar, veikiau, patamsyje – jūs turite suktis kaip namų virtuvėje, t. y. valdyti pasaulį patys. Vis dėlto net savo pačių rankom užmaišę tešlą pyragui, turite būti pasiruošę tam, jog, labai tikėtina, teks ragauti po lygiai ir dėkingumo, ir nusivylimo.
Pasistenkite būti nuolankūs
Jau šiuo metu mūsų yra per daug – ir greitai bus dar daugiau. Tos kautynės dėl vietos po saule būtinai vyksta kitų sąskaita. Tai, kad jums tenka užlipti kam nors ant kojos, dar nereiškia, jog jūs turite užsiropšti kam nors ant pečių. Tad jei norite tapti turtingi ar žymūs, o gal, jei pasiseks, ir tokie, ir tokie – puiku, tik neatsiduokite tam troškimui visiškai. Visada atminkite, kad šalia jūsų visad kas nors yra – artimas. Niekas jūsų neprašo jo labai mylėti, tačiau stenkitės pernelyg jo nevarginti ir neskaudinti. Blogiausiu atveju pasistenkite prisiminti, kad kažkokiu būdu per amžius – iš žvaigždžių, visatos gelmių ar pakraščių – mus pasiekė prašymas to nedaryti, kaip pasiekė ir idėja artimą mylėti kaip save patį. Matyt, žvaigždės apie traukos jėgą išmano daugiau už jus, o ir apie vienatvę, nes jos – troškimo akys.
Mokėkite atleisti
Pasaulis, į kurį įžengėme, neturi geros reputacijos. Tai nėra miela vietelė pasisėdėti, kaip tuo greitai įsitikinsite, ir abejoju, ar ji bus daug mielesnė tuo metu, kai ruošitės ją palikti. Tačiau tai vienintelis pasaulis, kurį žinome: alternatyvos jam neturime, o jei ji ir būtų, nėra garantijos, kad ta alternatyva būtų geresnė nei ši. Todėl stenkitės nekreipti dėmesio į tuos, kurie stengsis jūsų gyvenimą paversti nelaimingu. Ir tokių bus daug – tiek paskirtų į tokias pareigas oficialiai, tiek ir įsipareigojusių savo noru. Tai, ką jūsų priešai veikia, įgyja reikšmę ir vertę dėl atitinkamos jūsų reakcijos. Todėl pralėkite ar perlėkite juos, tarsi jie būtų geltona, o ne raudona šviesa. Taip jūs apsaugosite savo smegenų ląsteles nuo nereikalingo jaudulio. Ir, įmanoma, jūs gal net išgelbėsite tuos kvailius nuo savęs pačių, nes perspektyva būti pamirštam yra trumpesnė už perspektyvą gauti atleidimą. Perjunkite kanalą: jūs negalite nutraukti šio tinklo transliacijos, tačiau jūsų valioje bent jau sumažinti jo reitingus.
