Gerbiami dalyviai ir planuojantys dalyvauti X-osiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse (PLSŽ), norime priminti, kad registracija į žaidynes baigsis vasario 28 d. Tą dieną į registracijos sistemą turi būti įvesti visi dalyviai ir visa reikalinga dalyvių informacija (sporto šaka, amžius, nakvynės ir transporto poreikiai, kita).
Sporto šakų, kuriose kovo 1 d. nebus užsiregistravęs nei vienas užsienio lietuvis, varžybos nebus vykdomos.
Pagal kovo 1 d. registracijos sistemoje esantį dalyvių skaičių organizuosime sporto šakų varžybas, sudarysime turnyrų lenteles, organizuosime nakvynę, maitinimą, transportą, dovanas dalyviams.
Iki birželio 1 d. bus galima koreguoti dalyvių pavardes, bet ne skaičių. Taip pat užsienio lietuviams bus galima tikslinti atvykimo/išvykimo informaciją.
Dėl registracijos kreipkitės iš Šiaurės Amerikos e-paštu [email protected] į Šiaurės Amerikos Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungą (ŠALFAS). Jau dabar turime virš 100 dalyvių, o į Kauną šiemet stengsimės nusivežti iki 200!
Žaidynės galėtų vykti dažniau
Gausią delegaciją į Lietuvą ketinantys atsiųsti Didžiosios Britanijos lietuviai sako, kad sportas yra labai svarbi jų gyvenimo dalis.
„Sportinės veiklos tikrai neapleidome, – pasakojo vienas Didžiosios Britanijos lietuvių sporto entuziastų Marius Banaitis. – Jau 10 metų veikia Britanijos lietuvių krepšinio lyga, kurioje šiuo metu žaidžia 23 komandos: 15 – Londono pogrupyje ir 8 – Visbečo. Turime 2 stiprias salės futbolo komandas, jos žaidžia Anglijos čempionate, dar yra keletas nuolat susirenkančių kitų ekipų. Pernai Peterboro mieste įsikūrė ir moterų krepšinio komanda, nemaža grupė žmonių žaidžia golfą, turime pavienių stalo teniso ir badmintono mėgėjų. Oficialiai egzistuoja dvi vaikų krepšinio mokyklos.“
Į PLSŽ D. Britanijos lietuviai atvyks kaip kuriamos Britanijos lietuvių sporto asociacijos nariai.
„Šiuo metu bandome visus sportininkus ir klubus suregistruoti ir įkurti asociaciją, nes D. Britanijoje nėra mūsų sporto bendruomenės, o poreikis yra. Žaidynėse dalyvausime jau kaip asociacijos nariai“, – teigė pašnekovas.
Pagrindinis Didžiosios Britanijos lietuvių metų sporto renginys – Ambasados taurės turnyras, kuriame dalyvauja krepšinio ir futbolo komandos bei stalo tenisininkai. Tačiau PLSŽ lietuvių planuose užima ypatingą vietą.
„Žaidynės yra tikrai laukiamas įvykis, galėtų jos vykti ir dažniau, – šypsojosi M. Banaitis. – Visiems yra smagu sugrįžti į Lietuvą ir tuo pačiu dalyvauti savo mėgstamosiose rungtyse. Labai gerai, kad žaidynės skirtos ne profesionaliems sportininkams. Man asmeniškai tai bus jau 4 žaidynės, delegacijoje yra žmonių, kurie dalyvavo po 2-3 kartus. Didėjant emigrantų skaičių žaidynės, manau, tik populiarės.“
„Po sėkmingų 2013 metų žaidynių Klaipėdoje visi laukė šiemetinių. Skleisti žinią pradėjome pernai, pagrindinis būdas – per pažįstamus sportininkus, jau dalyvavusius žaidynėse. Taip pat paskleidėme žinią per bendruomenes ir socialinius tinklus, vietinę spaudą. Šiuo metu jau turime 35 sportininkus, bet dar 6 komandos tikslina žaidėjų sąrašus. Tad turėsime virš 100 dalyvių, – pasakojo Didžiosios Britanijos lietuvis. – Atrankos nedarėme, visi skrenda savo lėšomis, gana sunku suderinti ir kad visi komandos nariai galėtų vykti.“
Anot pašnekovo, Didžiosios Britanijos lietuviai ketina dalyvauti 10 sporto šakų varžybose.
„Didžiausios mūsų viltys siejamos su Londono „Lituanikos“ krepšinio komanda, kuri žaidžia Anglijos I divizione. Tikimės turėti ir stiprią futbolo komandą. Klaipėdoje laimėjome medalius teniso ir šaudymo rungtyse, tad tikimės jų ir šiemet“, – sakė M. Banaitis.
PLSŽ varžybų nuostatuose numatyta, kad komandose gali rungtyniauti ne tik lietuviai, jei kitų tautybių atstovai yra nuolatiniai šių ekipų nariai. Gali būti, kad Didžiosios Britanijos rinktinėje bus kitų tautybių atstovų, kuriems žaidynės taps puikia galimybe susipažinti su bičiulių gimtine.
„Klaipėdoje turėjome savo delegacijoje sportininką iš Malaizijos, – prisiminė sporto entuziastas. – Mūsų futbolo komandose žaidžia anglai ir brazilai, viena komanda kalbina į Kauną važiuoti sportininką iš Brazilijos.“
PLSŽ yra puikia proga po visą pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams ne tik pasivaržyti sporto aikštynuose, bet ir praleisti daugiau laiko tėvynėje. Ne vienas kelionę į Lietuvą planuojantis žaidynių dalyvis ketina gimtinėje ir atostogauti.
„Pas mus yra labai įvairiai. Vieni dalyviai planuojasi atostogas būtent žaidynių metu, tad jie pasiliks ilgiau. Kiti skrenda tik tam savaitgaliui“, – sakė M. Banaitis.
Leidžia išsaugoti tapatybę
Australijos Džilongo miesto lietuvių bendruomenė į 2017 metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynes deleguos beveik 3 kartus didesnę delegaciją nei 2013-aisiais. Komandos narių skaičius nuo 15 žmonių išaugo iki 40.
Australijos Viktorijos valstijoje 75 km į pietvakarius nuo Melburno įsikūręs Džilongas turi beveik 200 tūkst. gyventojų, kurių dalį sudaro aktyvi lietuvių bendruomenė.
„Lietuvių bendruomenė Džilonge yra gana maža, jei lyginsime su didžiųjų Australijos miestų, bet ypatingai aktyvi. Ji turi chorą, tautinių šokių grupę, vyresniųjų skautų grupę, stiprų sporto klubą „Vytis“. Mes taip pat turime lietuvišką radijo programą, – pasakojo „Vyčio“ delegacijos vadovas Jeronimas Belkus, pirmosiose Pasaulio lietuvių žaidynėse Toronte 1978 metais žaidęs tinklinį, o 1983-aisiais Čikagoje jau treniravęs Australijos lietuvių tinklinio komandą. – Mūsų bendruomenė yra labai draugiška, didžioji jos narių dalis yra tie, kurie emigravo į Australiją po antrojo pasaulinio karo, ir jų palikuonys. Prisijungia ir naujai atvykusieji lietuviai.“
K. Belkus sakė, kad žemyne taip pat veikia lietuviški sporto klubai Melburno „Varpas“, Sidnėjaus „Kovas“, Brisbeno „Baltija“ ir Adelaidės „Vytis“, tačiau prieš 4 metus į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios vyko Klaipėdoje, atvyko tik Džilongo delegacija.
„Mūsų „Vytis“ gauna daug paramos iš lietuvių bendruomenės Džilonge ir yra stipriausias iš visų Australijos lietuvių sporto klubų. „Vytis“ turi 8 krepšinio komandas (vyrų, moterų ir berniukų grupėse), dalyvaujančias vietos rajono čempionatuose. Berniukai ir moterų komandos 2016 metais laimėjo savo turnyrų finalus, – pasakojo tautietis. – Žaidynėse Klaipėdoje dalyvavome vyrų krepšinio ir moterų teniso varžybose, o šiemet turėsime dvi vyrų krepšinio komandas, 15-16 metų amžiaus grupės berniukų krepšinio komandą, dvi tenisininkes, stalo tenisininkę, moterų šachmatų žaidėją ir galbūt plaukikę.“
Anot pašnekovo, kuris pats puikiai kalba ir rašo lietuviškai, dauguma Džilongo lietuvių bendruomenės narių gimtąją ar savo tėvų, senelių kalbą yra primiršę.
„Mūsų grupėje dauguma lietuviškai kalba labai mažai, gal tik „labas“, „ačiū“ ir pan.“, – dėstė J. Belkus.
Tad Pasaulio lietuvių žaidynės Džilongo lietuviams yra ne tik galimybė pasivaržyti. Svarbiausia – aplankyti Lietuvą, pabendrauti su po pasaulį išsibarsčiusiais tautiečiais, prisiminti ar pramokti kalbą.
„Šios žaidynės mums padeda išsaugoti lietuvišką tapatybę, giją tarp Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenių, – tvirtino J. Belkus. – Šiais metais apie pusę mūsų delegacijos sudarys žmonės, kurie Lietuvoje lankysis pirmą kartą. Dalis dalyvavo 2009 metų žaidynėse ir sugrįš dauguma tų, kurie buvo Klaipėdoje prieš 4 metus. Mano noras yra, kad kiekvienas žaidynių dalyvis, kuris jau anksčiau jose dalyvavo, atgaivintų senas draugystes, o dalyvaujantieji pirmą kartą užmegztų naujas ilgalaikes pažintis, jungiančias pasaulio lietuvius. Tikiuosi, kad Džilongo lietuviai, kurie lankysis Lietuvoje pirmą kartą, čia grįš ateityje.“
Viso pasaulio lietuvius suburiančiose žaidynėse svarbiausias tikslas, be abejo, yra dalyvauti. Tačiau sportui neabejingi žmonės nebūtų savimi, jei negalvotų ir apie rezultatus.
„Ar norime laimėti medalius? Žinoma, kiekvienas sporto žmogus norėtų laimėti medalį!, – neabejojo J. Belkus. – 2009 metais aukso medalį laimėjome golfo varžybose ir bronzos – stalo teniso, o 2013 m. bronzos – teniso. „Vyčio“ vyrų krepšinio komanda Klaipėdoje laimėjo pirmojo etapo varžybas, bet buvo nugalėta stiprios Didžiosios Britanijos komandos ketvirtfinalyje. Krepšinyje laimėti medalius yra ypatingai sunku.“
Garbingas jubiliejus
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra nacionalinės svarbos įvykis, jas globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, žaidynės yra įtrauktos ir į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginių kalendorių.
Šių metų žaidynės yra jubiliejinės – dešimtosios. Pirmosios buvo surengtos 1978 metais Toronte, vėliau pasaulio lietuviai rinkosi Čikagoje (1983) ir Adelaidėje (1988), o nuo 1991-ųjų kas ketverius metus susitinka gimtinėje.
Šiemet žaidynių dalyviai išbandys jėgas 20 sporto šakų (badmintono, boulingo, futbolo, golfo, jėgos trikovės, kalnų slidinėjimo, keliautojų sporto, krepšinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio) varžybose.
Užsienio šalių sportininkams ir komandų vadovams žaidynių metu organizatoriai padengs nakvynės ir maitinimo išlaidas (apmokamos vieną dieną iki sporto šakos varžybų pradžios, varžybų dienomis ir vieną dieną po varžybų).
Daugiau informacijos: www.lietuviuzaidynes.lt
ŠALFASS informacija
