Klimato kaita gali lemti aibę dešimtis metų truksiančių megasausrų dar šiame šimtmetyje – tokią išvadą pateikia Kornelio universiteto mokslininkas, kurio mokslinis darbas šia tema bus viešai išspausdintas šią savaitę.
Ekspertai sako, kad megasausrų intensyvumas gali būti dar didesnis nei jau kuris laikas besitęsiančios sausros Kalifornijoje, kur kai kurie žmonės vandenį vagia iš rezervuarų, o ūkininkų skundai dėl prasto derliaus ir miškuose kylantys gaisrai jau tapo kasdienybe.
Megasausros, kurios pagal oficialų apibrėžimą trunka 35 metus ar daugiau, dar padidės, kai dėl globalinio atšilimo pakils temperatūra ir kai kuriuose regionuose dar labiau sumažės kritulių kiekis.
Megasausros, kurios pagal oficialų apibrėžimą trunka 35 metus ar daugiau, dar padidės, kai dėl globalinio atšilimo pakils temperatūra ir kai kuriuose regionuose dar labiau sumažės kritulių kiekis, skelbia naujo tyrimo autorius iš Kornelio universiteto JAV dr. Toby Aultas.
Jis taip pat pridūrė, kad tokio tipo sausros tęsis gerokai ilgiau ir bus karštesnės. Mokslininko darbas bus išspausdintas „American Meterological  Society’s Journal of Climate“. Apie mokslininko tyrimus iš anksto skelbia independent.co.uk.
„Megasausras mes galime priskirti prie kitų rizikų, kurios susijusios su globaliniu atšilimu. Jei nebūtų klimato atšilimo, megasausrų rizika pietvakarinėse JAV dalyse šiame amžiuje būtų nuo 5 iki 15 procentų. Dabar, esant globaliniam atšilimui, jų rizika padidės iki 20 – 50 procentų“, – kalbėjo T.Aultas.
Pasak mokslininko Jonathano T Overpecko iš Arizonos universiteto JAV , megasausrų rizikos zonoje yra Pietvakarinės JAV dalys, Pietinės Europos valstybės, taip pat didžioji dalis Afrikos, Indijos, Australijos ir Centrinės bei Pietų Amerikos.
Esą tokio tipo sausros turėtų labai rimtų ekonominių padarinių ir daliai gyventojų sukeltų šoką.
Megasausros siejamos su reiškiniu La Nina, kuomet rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje dėl tam tikrų sąlygų vandens temperatūra tampa žemesnė. Dėl to vanduo mažiau garuoja, o tai lemia mažesnį kritulių kiekį.