„Islamo valstybė“ iš tiesų primena valstybę
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros vadovas perspėjo, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) iš tikrųjų esąs „į valstybę panašus darinys“ ir kad jo surengtų teroro atakų Paryžiuje tikslas taip pat buvo siekis pakurstyti nuogąstavimą dėl pabėgėlių antplūdžio Europoje. „Vadinti IS teroristine organizacija – reiškia supaprastinti problemą“, – sakė Hansas-Georgas Maassenas, vadovaujantis Federaliniam konstitucijos apsaugos biurui. Džihadistų grupuotė, kontroliuojanti dideles teritorijas Sirijoje ir Irake, yra kitokia negu teroristų grupuotės, veikusios praeito amžiaus 8–9 dešimtmečiais – pavyzdžiui, Vokietijos ultrakairioji Raudonosios armijos frakcija, aiškino jis. „IS yra į valstybę panašus darinys, kuris nori su mumis kariauti“, – pridūrė H.-G.Maassenas. „IS surengė jėgos demonstraciją – H.-G.Maassenas sakė visuomeninei televizijai „Phoenix“. – Ji norėjo parodyti, ką gali padaryti. Ji norėjo padaryti mums įspūdį.“ „Ji taip pat norėjo diskredituoti pabėgėlių srautą“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie rekordinį atvykėlių, bėgančių nuo karo ir skurdo, antplūdį.
Rusija nori kompensacijos iš Turkijos
Vienas aukšto rango Rusijos diplomatas trečiadienį pareiškė, kad Turkija turėtų sumokėti piniginę kompensaciją už karo lėktuvą, numuštą praeitą mėnesį prie sienos su Sirija, bet Ankara atsakė neketinanti to daryti. Šturmo lėktuvo Su-24 sunaikinimas smarkiai pablogino santykius tarp abiejų šalių, kurie tradiciškai būdavo šilti. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas trečiadienį sakė, kad Maskva tebeturi vilties, jog Ankara atsiprašys, sumokės kompensaciją ir užtikrins, kad tokie incidentai nepasikartotų. Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad apie kompensacijos mokėjimą negali būti kalbos. „Turkijos URM atstovas Tanju Bilgicas sakė, kad Turkija nemokės“, – sakoma laikraščio pranešime. „Jeigu ateityje Rusija nebepažeidinės (Turkijos oro erdvės), tokie incidentai nepasikartos“, – pridūrė T.Bilgicas. Rusijos lėktuvas Su-24 buvo numuštas lapkričio 24 dieną, vykdydamas bombardavimo misiją Sirijoje netoli sienos su Turkija. Ankara pareiškė, kad tas lėktuvas pažeidė jos oro erdvę, bet Maskva tai neigia.
Sudužusiame lėktuve terorizmo pėdsakų nerado
Egipto tyrėjai kol kas nerado jokių „neteisėtų arba teroristinių veiksmų“ pėdsakų ant Rusijos keleivinio lėktuvo, kuris spalį sudužo Sinajaus pusiasalyje, nuolaužų, pirmadienį pranešė vyriausiasis tyrėjas. Tyrėjas Aymanas el Muqadamas nurodė, kad kol kas tyrimo komitetas „negavo jokių įrodymų“, kad tas lėktuvas buvo sunaikintas. Aptakiai suformuluotame pranešime sakoma, kad tai nėra galutinė tyrėjų išvada. Rusijos laineris sudužo spalio 31 dieną, o visi jame buvę 224 žmonės žuvo. Maskva pareiškė, kad lėktuve „Airbus 321-200“ buvo padėta bomba, o džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ grupuotė Sinajuje prisiėmė atsakomybę dėl šio išpuolio, nurodžiusi, kad jai pavyko slapta įnešti bombą į lainerį. Lėktuvo nuolaužos pažiro kelių kilometrų ilgio ruože Šiaurės Sinajaus provincijoje, kurioje aktyviai veikia IS padalinys Egipte. Praėjus kelioms dienoms po tos katastrofos Maskva sustabdė visus Rusijos oro bendrovių skrydžius į Egiptą ir iš jo. Didžioji Britanija irgi nutraukė susisiekimą oru su Raudonosios jūros kurortu Šarm el Šeichu, iš kurio pakilo Rusijos laineris.
Libija ieško išėjimo iš politinės aklavietės
Besivaržančių Libijos parlamentų atstovai šią savaitę pasirašė Jungtinių Tautų (JT) remiamą sutartį dėl nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo, siekiant pagaliau išeiti iš politinės aklavietės, susidariusios šalyje po Muamaro Kadhafi nuvertimo. Susitarimo rėmėjai tikisi, kad besivaržančios politinės ir karinės grupuotės patvirtins šią sutartį ir sutiks paskelbti taikos paliaubas, kad galėtų atremti džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“, stiprinančią savo pozicijas šalyje. Libija nugrimzdo į chaoso dugną 2011 metais, kai buvo nuverstas ir nužudytas daugelį metų šalį valdęs diktatorius M.Kadhafi. Po 2014 metų rugpjūčio, kai islamistų remiamos sukarintos grupuotės užėmė Tripolį ir privertė pripažintą vyriausybę pasitraukti į šalies rytus, šalyje susidarė dvi administracijos ir nuo to laiko vienos funkcionuojančios valstybės nebuvo. Šalis yra priversta kovoti ir su IS ekstremistais. Tačiau abejose administracijose yra tokių, kurie nepritaria ketvirtadienį parlamentų atstovų Maroke pasirašytam susitarimui ir siekia atskiros sutarties be JT tarpininkavimo.
Pažadėjo kovoti už ES susitarimą
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pažadėjo „atkakliai kovoti“ penktadienio Europos viršūnių susitikime dėl savo reikalavimų imtis ES reformų. Jis 27 valstybių vadovams išdėstys savo reikalavimus dėl reformų Europos Sąjungoje keturiose srityse prieš 2017 metais ketinamą rengti referendumą dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos. D.Cameronas išreiškė viltį, kad bus padaryta „tikra pažanga“ srityse, kurių pertvarkymo reikalauja Britanija: didesnės Eurozonai nepriklausančių šalių apsaugos, Britanijos atleidimo nuo tikslo siekti „vis glaudesnės sąjungos“ ES sutartyse, didesnio ekonominio konkurencingumo ir socialinių išmokų apribojimo migrantams. Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas sako, kad susitarimą galima būtų pasiekti kitame vasario mėnesį įvyksiančiame viršūnių susitikime, tačiau ketvirtadienį perspėjo, kad kai kurioms šalims D.Camerono reikalavimai „atrodo nepriimtini“. Daugiausia pasipriešinimo ES sulaukia reikalavimas nemokėti imigrantams iš ES šalių jokių socialinių išmokų pirmuosius ketverius metus.
Švedija griežtina pabėgėlių priėmimo tvarką
Švedija paskelbė griežtinanti savo pabėgėlių priėmimo tvarką. Šaliai įvedus sienos kontrolę, imigrantų skaičius smarkiai sumažėjo. Per savaitę registruojama jau tik kiek daugiau nei tūkstantis naujai atvykusiųjų. Švedijos migracijos politika per kelis paskutinius mėnesius radikaliai pasikeitė - nuo valdančiosios partijos šūkių „Švedija – šalis visiems“ ir „Mūsų atvira širdis“ iki sprendimų uždaryti šalies sienas migrantams. Vyriausybė griežtina kriterijus karo pabėgėlio statusui gauti, stipriai mažina jų išlaikymo išmokas, apsunkino artimųjų atvykimą. Šalies premjeras Stefanas Lofvenas prabilo apie galimybę Švedijai vadovautis minimaliomis Europos Sąjungos migracijos normomis. Švediją pasiekę karo pabėgėliai ir gavę žinią, jog čia pasikviesti savo šeimų jiems nebus leista, grįžta iš kur atvykę. Išvykstančių skaičius didėja, nuo rugsėjo mėnesio savo prašymus prieglobsčiui gauti atsiėmė apie 3 500 atvykėlių, manoma, jog didelė dalis migrantų, neturinčių legalių dokumentų, išvyko nepranešę reikiamoms tarnyboms.
Atnaujinami skrydžiai tarp JAV ir Kubos
Jungtinės Amerikos Valstijos ketvirtadienį paskelbė apie reguliarių skrydžių į Kubą ir iš jos atnaujinimą. Tokiu būdu žengtas dar vienas istorinio santykių šiltėjimo žingsnis. „Gruodžio 16 dieną Jungtinės Valstijos ir Kuba pasiekė dvišalį susitarimą įvesti planines oro transporto paslaugas tarp šių dviejų valstybių“, – sakoma valstybės departamento pranešime. „JAV įstatymai vis dar tebedraudžia keliauti į Kubą turizmo tikslais“, – dar pažymima tekste, kuris paskelbtas praėjus lygiai metams nuo diplomatinių santykių atkūrimo tarp šių šalių. Prieš metus abu prezidentai, Barackas Obama ir Raulis Castro, paskelbė apie planus atgaivinti visaverčius diplomatinius santykius po pusės šimtmečio priešiškumo, įsišaknijusio dar Šaltojo karo laikmečiu. Tiesa, kol kas įstatymiškai JAV prekybos embargas Kubai tebegalioja, taip pat ir draudimas amerikiečiams leistis į turistines keliones į Kubą. Vis dėlto „stipresni civilinės aviacijos ryšiai padės plėtoti leistinas keliones tarp abiejų šalių“, nurodoma valstybės departamento pranešime.
Rado V. Janukovyčiaus dokumentų archyvą
Ukraina trečiadienį pranešė radusi buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus dokumentų archyvą, kuris turėtų padėti pasistūmėti tyrimams apie jo Maskvos palaikomą vadovavimą šaliai. „Mūsų rankose vienas didžiausių Janukovyčiaus archyvų, – sakė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas vyriausybės posėdyje. – Mežigorjės dokumentų originalai, MAKO (V.Janukovyčiaus sūnaus Aleksandro vadovaujamos bendrovės) buhalterinės apskaitos įrašai, asmeniniai V.Janukovyčiaus dokumentai: pažymėjimai, įvairių bendrovių, taip pat ir užsienio, apyvartinės sąskaitos“. Pasak ministro, dokumentai buvo rasti viename Ukrainos sostinėje esančiame bute. Oleksandras Vakulenka, vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos Tyrimų departamentui, sakė turįs vilties, kad šis atradimas padės žengti į priekį tiriant įvairias V.Janukovyčiaus administracijos bylas. V.Janukovyčius pabėgo iš Ukrainos 2014 metų vasarį po tris mėnesius turkusių protestų ir protestuotojų susirėmimų su policija Kijevo centre. Jis pasitraukė į Rusiją, kur viešai pasirodo retokai.
