2014 metais 60 mln. žmonių tapo pabėgėliais
Pasaulį krečiantys konfliktai ir smurtas 2014 m. savo namus priverstų palikti žmonių skaičių padidino iki rekordinio lygio – 60 mln., ketvirtadienį paskelbė Jungtinės Tautos. Pabėgėlių ir šalių viduje perkeltų asmenų pernai buvo 8,3 mln. daugiau negu užpernai, o toks padidėjimas per vienerius metus yra didžiausias kada nors užfiksuotas, JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė ataskaitoje „Kariaujantis pasaulis“ (World at War). 2014 metų pabaigoje pasaulyje buvo net 59,5 mln. žmonių, priverstų palikti savo namus „dėl persekiojimų, konfliktų, įsigalėjusio smurto arba žmogaus teisių pažeidimų“, sakoma JT dokumente. 2013 metais tokių žmonių buvo 51,2 mln., o prieš dešimtmetį - 37,5 milijono. Jeigu visi tie žmonės būtų vienos valstybės gyventojai, tokia šalis būtų 24 didžiausia pasaulyje. Iš tų žmonių 19,5 mln. sudarė į užsienį pasitraukę pabėgėliai, 1,8 mln. – prieglobsčio prašantys asmenys, o 38,2 mln. buvo palikę savo namus, bet neišvykę iš savo šalių, sakoma ataskaitoje. Daugiau negu pusę pasaulio pabėgėlių dabar sudaro vaikai, kurie 2009 metais sudarė 41 proc.
Popiežius ragina pasaulį stabdyti klimato pokyčius
Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino pasaulį imtis veiksmų, kurie leistų išvengti „nepaprastų“ klimato pokyčių, niokojančių mūsų planetą, taip pat kvietė turtingas šalis prisiimti atsakomybę ir dėti didžiausias pastangas išspręsti šią problemą. Savo radikaliame manifeste 1,2 mlrd. tikinčiųjų turinčios pasaulio katalikų bendruomenės vadovas kaltino žmonių godumą ir pragaištingą prisirišimą prie naujųjų technologijų bei pažangos, dėl kurios „mūsų motina Žemė“ yra atsidūrusi kritinėje padėtyje. Žaliųjų aktyvistai giria charizmatiško argentiniečio popiežiaus manifestą, galintį atlikti lemiamą vaidmenį debatuose dėl pasaulio klimato šiltėjimo priežasčių ir veiksmų, kurie galėtų šį procesą sustabdyti arba sulėtinti. Pontifiko pozicija nepalieka abejonių, kad Pranciškus yra įsitikinęs, jog pasaulis sparčiai ritasi katastrofos link. „Jeigu dabartinės tendencijos išliks, šiame šimtmetyje galime tapti nepaprastų klimato pokyčių ir precedento neturinčio ekosistemų nuniokojimo liudininkais – ir tai sukels rimtų padarinių mums visiems“, – rašo pontifikas.
Pasipiktino Vengrijos planuojama užtvara nuo nelegalų
Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius pareiškė buvęs „nustebintas ir šokiruotas“ Vengrijos vyriausybės planų uždaryti sieną su Serbija, šaliai trečiadienį paskelbus, jog ji planuoja palei visą 175 km ilgio sieną su Serbija pastatyti keturių metrų aukščio užtvarą, kad būtų sustabdyti į šalį plūstantys migrantai. „Sienų statymas nėra sprendimas. Serbija negali būti atsakinga už situaciją, kurią sukūrė migrantai. Mes esame tik tranzitinė šalis“, - sakė A.Vučičius, pridurdamas, kad „Serbija nestatys užtvarų ir neizoliuos savęs“. Premjeras taip pat retoriškai paklausė, ar Serbija „reaguodama taip pat turėtų pastatyti užtvaras (savo pasienyje) su Makedonija ir Bulgarija“, kurias sausuma keliaujantys migrantai kerta prieš patekdami į šią Balkanų valstybę. Tuo tarpu Vengrija teigia, kad 95 proc. migrantų patenka į Vengriją iš Serbijos, kuri nėra ES narė. Nuo metų pradžios į Vengriją atvyko apie 54 tūkst. migrantų. Naujausiais duomenimis, vertinant pagal šalies gyventojų skaičių, Vengrija šiemet pagal priimtų pabėgėlių skaičių nusileido tik Švedijai.
Rusija grasina pratęsti embargą maisto produktams
Maskva pratęs Europos Sąjungos žemės ūkio produktų embargą, jei Bendrija, kaip numatyta, pratęs sankcijas Rusijai, tačiau griežtesnių priemonių nesiims, ketvirtadienį pareiškė šalies ekonomikos plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas. „Tiesiog išlaikysime status quo: produktų embargą, įvestą atsakant į sankcijų režimą. Suprantama, tai simetriška priemonė“, - sakė A.Uliukajevas. Paklaustas, ar Rusija gali imtis sankcijų prieš kitas ES importo sritis, A.Uliukajevas atsakė: „Manau, tai mažai tikėtina“. Pernai rugpjūtį Rusija uždraudė mėsos, žuvies, pieno produktų bei vaisių ir daržovių importą iš Australijos, Kanados, Europos Sąjungos, Norvegijos ir Jungtinių Valstijų. ES narės trečiadienį sutarė dar pusmečiui - iki 2016 m. sausio pabaigos - pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, kurios buvo įvestos dėl pernai kovą įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir vaidmens tą šalį krečiančiame konflikte. Briuselyje priimtas 28 ES valstybių ambasadorių sprendimas bus patvirtintas kitą savaitę numatytame bloko šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
Paminėjo Vaterlo mūšio metines
Didžiosios Britanijos princas Čarlzas ir jo žmona Kamila trečiadienį atidengė paminklą sąjungininkų kariams, Vaterlo mūšyje prieš 200 metų nugalėjusiems Prancūzijos imperatoriaus Napoleono pajėgas. Karališkoji pora apsilankė kruopščiai restauruotame Hugumono ūkyje, kur jungtinės Britanijos ir Prūsijos pajėgos stojo prieš prancūzus 1815 m. birželio 18 d. Memorialinė statula vaizduoja du karius, uždarančius šiaurinius ūkio vartus, ir yra skirta britų, prūsų, olandų ir belgų kariams atminti. Tai buvo pirmas iš daugybės renginių Vaterlo mūšio metinėms paminėti, įskaitant atminimo ceremoniją ketvirtadienį ir dvi dienas vyksiančią mūšių inscenizaciją penktadienį ir šeštadienį. Pasak istorikų, bemaž 52,5 tūkst. karių žuvo per susirėmimus Hugumone, bet Britanijos ir Prūsijos pajėgos, vadovaujamos Velingtono hercogo bei maršalo Bluecherio, tvirtai išlaikė savo pozicijas ir pasiekė pergalę visą dieną trukusiame mūšyje prie Vaterlo, į pietus nuo Belgijos sostinės Briuselio. Ši pergalė sužlugdė Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto svajones užkariauti Europą.
Ukrainos skolintojai – prieš skolų nurašymą
Ukrainos didžiausi skolintojai trečiadienį dar kartą atsisakė nurašyti dalį Kijevo skolų, nors toks žingsnis galėtų apsaugoti nuo bankroto Vakarų šalių sąjungininkę, prislėgtą karo su prorusiškais separatistais rytiniame pramonės regione. Keturių JAV investicijų milžinių grupė, kontroliuojanti beveik du trečdalius iš 15,3 mlrd. dolerių (13,6 mlrd. eurų) skolų, kurias Kijevas siūlo nurašyti, neigė, kad elgiasi per griežtai. Tuo tarpu Kijevas grasina atsisakyti mokėti už skolų aptarnavimą, jeigu nebus rastas joks sprendimas iki to laiko, kai TVF apsispręs, ar tęsti 17,5 mlrd. dolerių Ukrainos finansinio gelbėjimo programą per savo valdybos posėdį, kuris turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis. TVF iš pradžių perspėjo, kad būtų sudėtinga pervesti tolesnę tos skolinimo programos išmoką – 1,7 mlrd. dolerių – kurios Ukraina laukia nuo praeitų metų pabaigos, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo. TVF lėšos sudaro pagrindinę dalį 40 mlrd. dolerių finansinio gelbėjimo pakete, kurį sudaro atskirų šalių vyriausybių pagalba.
Šveicarija tiria 53 įtartinas FIFA perlaidas
Šveicarijos prokurorai, tiriantys konkursus dėl teisės rengti 2018 ir 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatus, aiškinasi 53 „įtartinus“ pinigų pervedimus, susijusius su Tarptautinė futbolo federacija (FIFA). Generalinis prokuroras Michaelis Lauberas sakė, kad apie juos, pagal Šveicarijos pinigų plovimo prevencijos sistemą, pranešė bankai ir kad pats tyrimas bus labai sudėtingas. „Be 104 bankinių transakcijų, apie kurias jau žinojo pareigūnai, bankai per Šveicarijos pinigų plovimo prevencijos tinklą pranešė apie dar 53 įtartinus pinigus pervedimus “, – pridūrė jis. Šveicarijos pradėtas tų konkursų tyrimas yra vienas iš dviejų FIFA sukrėtusių stambaus masto korupcijos tyrimų. JAV prokurorai iškėlė kaltinimus 14 futbolo pareigūnų ir sporto reklamos bendrovių vadovų, kurie per daugelį metų paėmė daugiau negu 150 mln. dolerių kyšių. Septyni iš jų, tarp jų du buvę FIFA viceprezidentai, buvo areštuoti Ciuriche, bet Jungtinės Valstijos prašo juos išduoti. Praėjus keturioms dienoms po perrinkimo FIFA prezidentas Seppas Blatteris pranešė apie savo atsistatydinimą.
Kas mėnesį Iraką pasiekia po 40 užsieniečių mirtininkų
Kiekvieną mėnesį į Iraką atvyksta maždaug 40 savižudžių sprogdintojų iš užsienio, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Haideras al Abadi, ragindamas kitas regiono šalis sustabdyti užsienio kovotojų srautą į jo šalį. Mirtininkai sprogdintojai yra vienas pavojingiausių grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) ginklų. Jie dažnai sodinami į sprogmenų prikrautus automobilius, kad palaužtų irakiečių gynybą arba susisprogdintų sausakimšose vietose; pastarieji sprogimai pareikalauja daug civilių gyventojų aukų. „Irake esančių užsienio kovotojų skaičius dabar viršija irakiečių, prisidėjusių prie IS, skaičių“, - sakė H.Abadi, pasak kurio, sprogdintojai atvyksta iš visų šio regiono šalių. „Šios šalys turi spręsti tą problemą“, – sakė jis. „Tai jos privalo sustabdyti šių teroristų srautą į mūsų šalį ir sustabdyti šią žudymo, naikinimo ir terorizmo mašiną“, – pridūrė premjeras. Praėjusį birželį masinę ataką pradėję IS džihadistai užėmė trečdalį Irako teritorijos, apimančioje ir dalį jo pasienio su Sirija, kurioje islamistai taip pat kontroliuoja nemažą teritoriją.
