Pietų Korėja panaikino neištikimybės įstatymą
Pietų Korėjos konstitucinis teismas ketvirtadienį panaikino prieštaringai vertinamą daugiau nei 60 metų galiojusį neištikimybės įstatymą, pagal kurį už lytinius santykius už santuokos ribų buvo numatyta iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Septyni iš devynių teisėjų pritarė išvadai, kad 1953 metais išleistas įstatymas, kuriuo siekta apsaugoti tradicines šeimos vertybes, prieštarauja konstitucijai. Neištikimybės įstatymą aukščiausias šalies teismas svarstė jau penktą kartą. Pietų Korėja buvo viena iš vos kelių nemusulmoniškų šalių, kuriose sutuoktinių neištikimybė buvo laikoma baudžiamuoju nusikaltimu. Per pastaruosius šešerius metus oficialūs kaltinimai dėl neištikimybės buvo pateikti beveik 5 500 žmonių, vien 2014 metais tokių atvejų buvo beveik 900. Tačiau neištikimybės bylų skaičius palaipsniui mažėjo ir jose vis rečiau būdavo skiriama įkalinimo bausmė. Remiantis prokuratūros duomenimis, 2004 metais pagal šį įstatymą buvo įkalinta 216 žmonių, 2008 metais kalėjime atsidūrė 42 nuteistieji, o vėliau per šešerius metus už grotų pateko tik 22 asmenys.
Paragino Rusiją išvežti ginklus iš Ukrainos
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks bandymas išplėsti separatistų užimtą teritoriją Ukrainoje bus „nepriimtinas“ ir liepė Rusijai išvežti tūkstantį karinės technikos vienetų iš kaimyninės šalies. Po susitikimo su Italijos premjeru Matteo Renzi Aljanso generalinis sekretorius išreiškė santūrų optimizmą dėl Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų trapių paliaubų perspektyvos. Pasak NATO vadovo, „svarbu, kad visos šalys laikytųsi Minsko sutarties nuostatų“. Šie J.Stoltenbergo komentarai pasirodė tuo metu, kai Ukrainos kariškiai paskelbė apie sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo fronto linijos, stebint ESBO atstovams. Pabūklų atitraukimas reiškia, kad formuojama 50-140 kilometrų (priklausomai nuo pabūklų toliašaudos) buferinė zona tarp kariaujančių pusių. Pagal Kijevo ir separatistų šį mėnesį pasirašytą taikos planą ginkluotės atitraukimas turi būti užbaigtas per 14 dienų. Prorusiški separatistai tvirtina jau pradėję savo sunkiųjų ginklų atitraukimą, tačiau ESBO stebėtojai kol kas šios informacijos patvirtinti negali.
Kipras nesureikšmina susitarimo su Rusija
Kipras ketvirtadienį nesureikšmino pasirašyto susitarimo, pagal kurį Rusijos kariniai laivai galės naudotis jo uostais, ir patikino, kad Maskva nepateikė jokio prašymo leisti įkurti bazę šioje Viduržemio jūros saloje. Smarkiai įsiskolinusi euro zonos narė, kurią su Rusija sieja investicijos ir turizmas, ne kartą reiškė nuogąstavimus dėl ES sankcijų Maskvai. Tačiau bendradarbiavimo karinėje srityje sutartis, kurią trečiadienį pasirašė Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis, nustebino Vakarus, kurių santykiai su Rusija yra įtempti dėl krizės Ukrainoje. Po sutarties pasirašymo Maskvoje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandė išsklaidyti Vakarų nerimą. Kalbėdamas apie sutartį dėl naudojimosi uostais V.Putinas sakė, kad joje kalbama „pirmiausiai apie Rusijos laivus, dalyvaujančius tarptautinėse kovos su terorizmu, piratavimu ir kitose operacijose“. Kipras nepriklauso NATO, tačiau Aljanso narės Britanija, Graikija ir Turkija yra dislokavusi didelį kariuomenės kontingentą saloje.
Britanijoje subliuško priešrinkiminiai premjero pažadai
Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono konservatoriai ketvirtadienį, likus mažiau negu trims mėnesiams iki parlamento rinkimų, patyrė skaudų smūgį, kai paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad jiems toli gražu nepavyko išpildyti savo pažado smarkiai sumažinti per metus į šalį atvykstančių imigrantų skaičių. Britanijos ekonomikai atsigaunant sparčiau negu daugumoje ES šalių, Jungtinė Karalystė tampa vis patrauklesnė ieškantiems darbo. Oficialūs duomenys rodo, kad iki 2014-ųjų rugsėjo į Britaniją per metus atvyko gyventi 298 tūkst. žmonių. Šis skaičius yra 40 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų imigracijos rodikliais. Artėjant gegužės 7-ąją vyksiantiems rinkimams, D.Cameronas pažadėjo iš naujo derėtis dėl Britanijos ryšių su Europos Sąjunga prieš planuojamą 2017-ųjų referendumą dėl šalies narystės ES, jeigu konservatoriai po rinkimų išliktų valdžioje. Premjeras planuoja suvaržyti iš ES šalių atvykusiems migrantams galimybę gauti socialines išmokas, kad Britanija atvykėliams taptų mažiau patraukli.
Dalis NATO šalių mažina išlaidas gynybai
Nors dėl Ukrainos konflikto susirūpinusios NATO šalys nevengia griežtų pareiškimų ir skambių pažadų, kai kurios Aljanso narės iš tikrųjų mažina savo išlaidas gynybai, paskelbė Europos lyderystės tinklas (ELN). ELN ataskaitoje sakoma, kad Britanija, Bulgarija, Kanada, Vokietija, Vengrija ir Italija yra suplanavusios sumažinti gynybos sektoriaus finansavimą 2015 metais. Tuo tarpu Prancūzijoje ši biudžeto eilutė turėtų išlikti tame pačiame lygmenyje. ELN išnagrinėjo 14-os iš 28-ių NATO šalių biudžetus, kai jų biudžeto projektai 2015 metams buvo oficialiai paskelbti. Į šią analizę nepateko Jungtinės Valstijos, kurių išlaidos gynybai, anot ELN, sudaro daugiau negu 75 proc. bendro Aljanso karinio biudžeto. Ataskaitoje nurodoma, kad šešių šalių (Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir Rumunijos) gynybos biudžetai 2015 metais padidės, bet nepasieks galutinio tikslo - 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip buvo susitarta NATO viršūnių susitikime. Pasak ELN, iš tirtų šalių vienintelė Estija 2015 vykdys įsipareigojimą skirti gynybos sektoriui 2 proc. BVP.
Atidėjo sprendimą dėl R. Polanskio ekstradicijos
Lenkijos teismas trečiadienį atidėjo sprendimą, ar „Oskaro“ laureatas režisierius Romanas Polanski turi būti išduotas JAV, kur kino kūrėjui turėtų būti paskirta bausmė už neleistinus lytinius santykius su 13-mete. 81 metų režisierius po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad yra „pavargęs“. Jungtinės Valstijos prašymą Lenkijai dėl R.Polanski ekstradicijos pateikė sausį. Režisierius sakė abejojantis, kad prašymas bus patenkintas, tačiau pabrėžė, jog laikysis visų teismo procedūrų Lenkijoje, kur šiemet planuoja kurti naują filmą. Jeigu Krokuvos teismas pritars ekstradicijai, galutinį sprendimą turės priimti Lenkijos teisingumo ministerija. „Pianisto“ (The Pianist), „Kinų kvartalo“ (Chinatown) ir „Rozmari kūdikio“ (Rosemary's Baby) režisierius yra kaltinamas Samanthos Geimer, kuriai tuomet buvo 13 metų, išžaginimu po fotosesijos Los Andžele 1977-aisiais. R.Polanskiui tuo metu buvo 43-eji. R.Polanski advokatai prašė nagrinėti jo bylą iš naujo, siekdami, kad ji būtų nutraukta dėl procedūrinių priežasčių, bet Los Andželo teisėjas praeitais metais atmetė šį prašymą.
Paryžiuje sulaikyti bepiločio orlaivio skraidintojai
Trys televizijos „al Jazeera“ žurnalistai trečiadienį buvo areštuoti Paryžiuje dėl bepiločio orlaivio skraidinimo parke miesto vakariniame pakraštyje, pranešė vienas teismo šaltinis. Reporteriai buvo suimti po to, kai dvi ankstesnes naktis įvairiose Prancūzijos sostinės vietose buvo pastebėti skraidantys bepiločiai aparatai. Bepiločius orlaiviu skraidinti virš Prancūzijos sostinės draudžia įstatymai, o naujausi incidentai įvyko tuo metu, kai šalyje yra paskelbta padidinta saugumo parengtis dėl praėjusį mėnesį įvykdytų džihadistų išpuolių. Sulaikytų „al Jazeera“ tarptautinių naujienų padalinio reporterių vardai neatskleidžiami, taip pat nenurodoma, kurių šalių piliečiai jie yra. Pranešta, kad jų amžius – 34, 52 ir 68 metai. Mažytis orlaivis buvo pastebėtas skraidantis netoli JAV ambasados, šalia Karo muziejaus Invalidų komplekse, prie Eiffelio bokšto ir keliuose dideliuose Prancūzijos sostinės prospektuose, nurodė šaltinis. Naktį iš pirmadienio į antradienį Paryžiuje taip pat buvo mažiausiai penkis kartus pastebėti skraidantys bepiločiai aparatai.
Ukrainos konflikte naudoti kasetiniai sprogmenys?
Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte buvo naudojama neteisėta ginkluotė, tokia kaip kasetiniai sprogmenys, pareiškė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“. Atsižvelgdami į visus dabar žinomus faktus manome, kad juos (kasetinius sprogmenis) naudojo abi pusės“, – trečiadienį žurnalistams Maskvoje sakė vyriausioji tyrimų direktorė Ana Neistat. Trečiadienį paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje taip pat sakoma, kad abi Ukrainos konflikto pusės kaltos dėl didelio žuvusių civilių skaičiaus, nes tiek vyriausybės, tiek separatistų pajėgos naudoja ne itin tiksliai nutaikomus minosvaidžius ir salvinės raketų ugnies sistemas, apšaudydamos gyvenamąsias vietoves. Jau beveik 5,8 tūkst. žmonių žuvo nuo susirėmimų pradžios pernai balandį. Rytų Ukrainoje „abi pusės nesiėmė protingų atsargumo priemonių civiliams apsaugoti, pažeisdamos karo įstatymus“, pabrėžė „Amnesty International“. Organizacija taip pat užfiksavo atvejų, kai vyriausybės pajėgoms padedantys savanorių batalionai arba separatistų daliniai vykdydavo pagrobimus, kankinimus arba grupines egzekucijas.
