Reikalauja Kijevo derybų su separatistais
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvykęs į Maskvą sakė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo optimizmui dėl dabartinių Rusijos ir Ukrainos santykių, todėl visos šalys turi gerai padirbėti, kad veiktų rugsėjį sutartos paliaubos. Tai jis pasakė per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pirmą kartą nuo vasario atvykęs į Maskvą F.-W.Steinmeieris dar pasakė, kad Europa yra kryžkelėje. „Mums reikia suvokti, kad praėjus 25 metams nuo Berlyno sienos griuvimo, mes vėl matome nebylumą vietoj dialogo, uždarumą vietoj mainų, konfrontaciją vietoj bendradarbiavimo“, – pažymėjo jis. Tuo tarpu S.Lavrovas pabrėžė, kad Kijevas turi kalbėtis su abiem Ukrainos rytų separatistinėmis sritimis, jog vyktų tvarus dialogas atsižvelgiant į abejose teritorijose vykusius rinkimus. Rusijos ministras pasakė, kad Rusijos ir Vokietijos bendra nuomone konfliktą Ukrainoje reikia spręsti, ir pridūrė, kad Maskva palaiko Minsko susitarimus, nes jie užtikrina bent trapias paliaubas.
Iranas: branduolinis susitarimas įmanomas
Irano ir šešių įtakingiausių pasaulio valstybių susitarimas dėl Teherano branduolinės programos yra įmanomas, jei kita pusė susilaikys nuo „pernelyg didelių reikalavimų“, pareiškė šiitiškos respublikos užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas. Tai jis sakė antradienį atvykęs į Vieną dalyvauti paskutiniame derybų etape, likus šešioms dienoms iki nustatyto termino parengti galutinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Susitarimas dėl Teherano branduolinės programos gali būti sudarytas iki nustatyto galutinio termino - lapkričio 24 dienos, tačiau šiitiška respublika turi parodyti daugiau lankstumo derybose, antradienį sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas. Aukšto rango pareigūnai iš Irano ir vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, šią savaitę Vienoje dalyvaus paskutiniame derybų dėl Teherano branduolinės programos etape. Tokiu būdu Iranui būtų atšauktos tarptautinės sankcijos, o jis mainais įsipareigotų apriboti savo branduolinę programą.
Vengrijoje 10 tūkst. žmonių protestavo prieš korupciją
Daugiau negu 10 tūkst. žmonių pirmadienį dalyvavo protesto akcijoje Vengrijos sostinėje, reikalaudami, kad šalies mokesčių inspekcijos vadovė būtų pašalinta iš posto ir kad būtų užtikrinta didesnė premjero Viktoro Orbano vyriausybės atskaitomybė. Demonstraciją prie parlamento pastato paskatino surengti įtūžis dėl V.Orbano atsisakymo atleisti mokesčių tarnybos vadovę Ildiko Vidą, kuriai kartu su keliais kitais pareigūnais buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas dėl numanomų korupcinių ryšių. I.Vida tuos kaltinimus neigia. Pirmadienį surengta akcija „Visuomenės įniršio diena“ buvo jau ketvirta didelė demonstracija prieš vyriausybę, įvykusi Budapešte per pastarąjį mėnesį. Mažesnės demonstracijos taip pat vyko 20 kitų Vengrijos miestų ir kai kuriose Europos sostinėse, tarp jų Londone, Berlyne ir Stokholme. Didžiausi iš pastarųjų metų protestų vyko spalio 28 dieną, kai dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves, vyriausybei paskelbus planus apmokestinti duomenų siuntimą internetu. Trimis dienomis vėliau V.Orbanas padėjo tą planą į stalčių.
IS Sirijoje vykdo nusikaltimus žmoniškumui
„Islamo valstybe“ pasivadinusi grupuotė dideliu mastu daro karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui savo kontroliuojamose teritorijose Sirijoje, pareiškė JT tyrėjai. Savo pirmajame raporte apie „Islamo valstybės“ veiksmus JT tyrimų Sirijoje komisija pateikė siaubą keliantį vaizdą apie gyvenimą teritorijose, kurias kontroliuoja ekstremistai džihadistai, – ten masiškai žudoma, kirsdinamos galvos, verčiama lytiškai vergauti, prievarta apvaisinamos moterys. „ISIS vadai veikia savavališkai, darydami šiuos karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, atvirai puldami asmenis, žinodami apie jų civilinį arba „hors de combat“ (nekovinį) statusą“, – sakoma pranešime, kuriame raginama kaltininkus patraukti į teisinę atsakomybę, pavyzdžiui, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme. Gyvenimas džihadistų valdomose zonose atskleidžiamas kraują stingdančiais faktais, kurie seka iš daugiau kaip 300 interviu su žmonėmis, pabėgusiais iš tų teritorijų, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuos skelbė pati islamistų grupuotė.
Perspėjo Mianmarą dėl posūkio nuo demokratijos
JAV prezidentui Barackui Obamai dalyvavus praėjusią savaitę vykusiame regioniniame susitikime, kuris turėjo pademonstruoti Mianmaro pereigą nuo armijos vadovaujamos izoliacijos, Amerika išreiškė nerimą dėl šios šalies „atsimetimo“ nuo demokratinių reformų. „Nors buvo tam tikra pažanga politiniu ir ekonominiu frontais, kitose srityse buvo sulėtėjimas ir atsimetimas nuo reformų. Be spaudos laisvės suvaržymų toliau matome pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus šios šalies etniniuose rajonuose, įskaitant pranešimus apie neteisminius žudymus, žaginimus ir prievartinį darbą“, – sakė JAV prezidentas. Jis planavo per „visus“ savo susitikimus Mianmare kalbėti šios šalies musulmonų rohinjų mažumos vardu, žurnalistams sakė jo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Benas Rhodesas. Po regioninio smurto, kuris prieš dvejus metus pareikalavo dešimčių rohinjų gyvybių ir užtemdė šalies kelią demokratijos link, maždaug 140 tūkst. rohinjų yra priversti gyventi dvokiančiose perkeltųjų stovyklose vakarinėje Rakhaino valstijoje.
Vergijos pančius velka 35 mln. pasaulio žmonių
Šiuo metu daugiau negu 35 mln. žmonių visame pasaulyje yra laikomi šiuolaikiniais vergais – jie verčiami be užmokesčio dirbti, per prievartą susituokti arba yra parduodami į sekso pramonę. Australijos nevyriausybinės organizacijos „The Walk Free Foundation“ (WFF) duomenimis, penkiose pasaulio šalyse, tarp kurių yra Indija, Kinija ir Rusija, šiuo metu gyvena 61 proc. visų šiuolaikinių pasaulio vergų. Indija užima pirmąją sąrašo vietą. Šioje šalyje apie 14,3 mln. žmonių yra paversti vergais. Antroje vietoje – Kinija, kur laisvės neturi 3,24 mln. žmonių. Už šių šalių rikiuojasi Pakistanas (2,06 mln.), Uzbekija (1,2 mln.) ir Rusija (1,05 mln.). WFF vadovas Andrew Forrestas teigia, kad klaidinga manyti, jog vergija yra praeities reliktas, kuris paplitęs tik karo ir skurdo nuniokotose šalyse. Apie šiuolaikinės vergijos problemą vis dažniau diskutuoja ir Didžiosios Britanijos politikai. Neseniai vykusioje konservatorių partijos konferencijoje šalies premjeras Davidas Cameronas taip pat atkreipė dėmesį į šią problemą.
Ukrainos kariškiai paliaubų neatšauks
Ukrainos vyriausybės pajėgos neketina atšaukti paliaubų su separatistais, kontroliuojančiais šalies rytinius regionus, pareiškė vienas kariškių atstovas. Tačiau, pasak jo, separatistų pastangos telkti pajėgas savo kontroliuojamose teritorijose rodo, jog prorusiški sukilėliai planuoja naują puolimą konflikte, kuris nusinešė jau per 4 000 žmonių gyvybių. Antrą mėnesį galiojančios paliaubos buvo kasdien pažeidinėjamos, o tokių incidentų ypač pagausėjo pastarąją savaitę. Abi konflikto pusės dėl pažeidimų kaltina viena kitą. Pasak kariuomenės atstovo Andrijaus Lysenkos, gyvenamųjų rajonų bombardavimas separatistų kontroliuojamuose Luhansko ir Donecko regionuose suintensyvėjo, o Rusijos ginklų ir karinės technikos srautas į tas teritorijas niekada nebuvo nutrūkęs. „Negalime prognozuoti, kad (gali prasidėti puolimas), bet turime visuomet būti pasiruošę“, - pabrėžė A.Lysenka, pridūręs, kad armijos rezervo daliniai ruošiami kovos veiksmams, jeigu jų prireiktų. Kariuomenės atstovas pridūrė, kad per pastarąją savaitę žuvo keturi Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai.
Čekijos lyderis pasikvietė V. Putiną
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pakvietė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną į sausį vyksiantį forumą apie Holokaustą, antradienį pranešė jo atstovas. V.Putinas praeitą savaitgalį dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Australijoje, bet išvyko anksčiau nei planuota, sulaukęs didelės kritikos dėl jau septynis mėnesius vykstančio konflikto tarp provakarietiškos Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose. Dalyvauti sausio 26–27 dienomis vyksiančiame forume, kuris taps vienu iš Tarptautinės Holokausto atminimo dienos renginių, „buvo pakviesti Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių galybių atstovai“, M.Zemano atstovas Jiri Ovčačekas sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad organizatoriai tebelaukia atsakymų į kvietimus. Pakvietimai buvo išsiųsti Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Rusijai, Ukrainai ir Jungtinėms Valstijoms, sakė Čekijos žydų bendrijų federacijos sekretorius Tomašas Krausas. Forumo „Leiskit gyventi mano tautai!“ organizatoriai šio renginio tinklalapyje nurodė, kad jie taip pat tikisi, jog jame dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
