Nobelio chemijos premiją pasidalins trys mokslininkai
2014 metų Nobelio chemijos premija skirta mokslininkams Ericui Betzigui, Stefanui W. Helliui ir Williamui E. Moerneriui „už fluorescencinės mikroskopijos tyrimus“, pranešė tinklalapis „Nobelprize.org“. Ilgą laiką buvo manoma, kad optinei mikroskopijai niekada nepavyks išgauti smukesnio vaizdo nei pusė šviesos bangos ilgio. Pasitelkę į pagalbą fluorescencines molekules šių metų Nobelio chemijos laureatai ištaisė šį trūkumą. Šiandien nanoskopija naudojama visame pasaulyje bei suteikia naujų žinių, naudingų žmonijai. Nanoskopijos pagalba mokslininkai gali matyti, kaip molekulės sukuria sinapses tarp smegenų nervų ląstelių, aptikti baltymus, kurie yra susiję su Parkinsono, Alzheimerio ir Huntingtono ligomis, stebėti baltymus apvaisintose kiaušialąstėse, šioms tampant embrionams. 54 m. E.Betzigas dirba Howardo Hugheso medicinos institute Ašberno mieste Virdžinijoje, 51 m. S.Hellis yra Maxo Plancko biofizikinės chemijos instituto Vokietijoje direktorius, o 61 m. W.Moerneris profesoriauja Kalifornijoje įsikūrusiame Stanfordo universitete.
Japonijoje padaugėjo išsiveržusio ugnikalnio aukų
Japonijoje gelbėtojai, tęsiantys dingusiųjų paieškas po Ontakės ugnikalnio išsiveržimo, rado dar vieną aukos kūną. Dabar aukų skaičius išaugo iki 55, dar devyni laikomi dingusiais, skelbia japonų naujienų agentūra „Kyodo“. Paieškų operacijos buvo atnaujintos po to, kai spalio 5 dieną nuspręsta nutraukti paieškas dėl teritorijoje prognozuojamo taifūno „Phanfone“. Antradienį aptikus dar trijų aukų kūnus buvo konstatuota 55 žmonių mirtis gelbėtojams. Gelbėtojų paieškų operacijos vykdomos sausumoje ir iš oro sraigtasparniu ugnikalnio viršūnėje. Anot „Japan News“, gelbėtojai palaipsniui plečia paieškų teritoriją. 3 067 metrų aukščio Ontakės ugnikalnis netikėtai išsiveržė rugsėjo 27 dieną, kai ant jo šlaitų buvo daug turistų. Palaikų tyrimas parodė, kad daugelis žmonių, kurie tuo metu pietavo ant ugnikalnio viršūnės saulėtą rudens dieną, žuvo nuo akmenų krušos, pažirusios iš kraterio per pirminį sprogimą. Tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs išsiveržimas per pastaruosius 90 metų. Paieškų ir gelbėjimo operacijose dalyvauja apie tūkstantį ugniagesių ir policijos pareigūnų.
Š. Korėja pateikė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį
Šiaurės Korėja Jungtinėse Tautose (JT) surengė itin retą posėdį, skirtą aptarti ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį šalyje. Vasarį paskelbtame JT pranešime nurodyta, jog yra įrodymų dėl „sistemingų, paplitusių ir grubių žmogaus teisių pažeidimų“. Teigiama, kad politiniais nusikaltimais kaltinami asmenys „pradanginami“ darbo stovyklose, kur jie kenčia „tyčinį badavimą, priverstinį darbą, egzekucijas, kankinimus, prievartavimus bei teisės į reprodukciją atėmimą praktikuojant priverstinius abortus ir vaikžudystę“. Manoma, kad šalies darbo stovyklose laikoma dešimtys tūkstančių žmonių. Šiaurės Korėjos atstovas Choe Myong Namas posėdyje sakė, kad šalyje nėra „kalėjimo stovyklų“, tačiau veikia „sulaikymo centrai, kuriuose žmonės tampa geresniais ir apmąsto savo netinkamą elgesį“. Jis pažymėjo, kad Šiaurės Korėja yra „pereinamojo laikotarpio bendruomenė“, todėl „problemos galimos, pavyzdžiui, ekonomikos ir kitose srityse. Mes turime pastatyti daugiau namų ir socialinių būstų, kad būtų užtikrintos geresnės žmonių gyvenimo sąlygos“.
Turkijoje - policijos ir kurdų protestuotojų susirėmimai
Turkijoje susirėmimai tarp policijos pareigūnų ir kurdų protestuotojų pareikalavo mažiausiai 12 žmonių gyvybių. Kurdai yra nepatenkinti, jų manymu, Turkijos neveiksnumu siekiant apginti Sirijos Kobanės miestą nuo „Islamo valstybės“ kovotojų atakų. Neramumams išplitus mažiausiai šešiuose šalies miestuose ir miesteliuose, įskaitant Ankarą ir Stambulą, riaušių policija, norėdama išvaikyti protestuotojų minią, panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką. Pranešama, kad Dijarbakire, kur įvyko didžiausias smurto proveržis, žuvo mažiausiai penki žmonės. Turkijos vicepremjeras Yalcinas Akdoganas pažymėjo, kad Turkija dėl Kobanės daro viską, „kas įmanoma“. Jo teigimu, tai, jog jo šalis nieko nepadarė dėl miesto gyventojų, yra „didžiulis melas“. Pranešama, kad Turkijos kariai ir tankai išsirikiavo pasienyje, tačiau nekirto sienos į Siriją. Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacijos duomenimis, tris savaites trunkančios kovos tarp islamistų ir kurdų Kobanės mieste pareikalavo mažiausiai 412 žmonių gyvybių, 160 tūkst. sirų pabėgo iš miesto.
Pradėtos naujos dingusio Malaizijos lėktuvo paieškos
Pietinėje Indijos vandenyno dalyje pradėtas naujas mįslingai dingusio Malaizijos lėktuvo paieškų etapas. Pirmadienį apie 1 800 km į vakarus nuo Australijos pakrantės darbą pradėjo Malaizijos laivas „GO Phoenix“, turintis specialią hidrolokatoriaus technologiją. Operacija gali užtrukti mažiausiai metus. „Boeing 777“ lėktuvas su 239 keleiviais dingo kovo 8 dieną, skrisdamas iš Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro į Kinijos sostinę Pekiną. Orlaivio vis dar nepavyko rasti, nepaisant plataus masto tarptautinės paieškų operacijos. Remdamiesi palydovų nuotraukų duomenimis, pareigūnai nusprendė, kad lėktuvas kelionę baigė Indijos vandenyno teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Australijos Perto miesto. Australijos transporto saugumo agentūros, atsakingos už paieškas po vandeniu, vadovas Martinas Dolanas sakė „optimistiškai“ vertinantis naują paieškų etapą, kurio metu, tikimasi, galiausiai pavyks nustatyti lėktuvo buvimo vietą. Orlaivio paieškos buvo sustabdytos prieš keturis mėnesius, siekiant sudaryti tikslų 110 tūkst. kvadratinių kilometrų Indijos vandenyno teritorijos žemėlapį.
Švedija pripažins Palestinos valstybę
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas pranešė, kad šalies naujoji vyriausybė pripažins Palestinos valstybę, skelbia „Reuters“. 2012-aisiais Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja pritarė, kad Palestinai būtų suteiktas valstybės stebėtojos ne narės statusas, tačiau Europos Sąjunga (ES) ir dauguma Europos šalių tokio pripažinimo neskuba suteikti, o tam itin priešinasi JAV ir Izraelis. „Izraelio ir Palestinos konfliktą pagal tarptautinę teisę gali išspręsti tik dvi valstybės, o bendras sprendimas reikalauja abipusio pripažinimo ir noro bendram ir taikiam egzistavimui. Todėl Švedija pripažins Palestinos valstybę“, - teigė S. Lofvenas. Būdama sąžininga tarpininke tarptautiniuose reikaluose ir turėdama svarbų balsą ES užsienio reikalų politikoje, Švedija gali priversti kitas šalis priimti tokį pat sprendimą. Vis dėlto, Stokholmas gali sulaukti kritikos strėlių iš Izraelio, JAV ir ES. Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos vyriausybės pripažino Palestiną, tačiau tą padarė dar nebūdamos Bendrijos narėmis. Jei Švedija įvykdys savo planus, ji bus pirmoji tai padariusi ES šalis.
Paskelbti Sacharovo premijos finalininkai
Ukrainos Euromaidano judėjimas, ginekologas iš Kongo Demokratinės Respublikos ir Azerbaidžano žmogaus teisių gynėja pretenduoja šiemet gauti Europos Parlamento įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę. Apdovanojimas skiriamas žmogaus teisių aktyvistams. Euromaidanui atstovauja žurnalistai Mustafa Nayemas ir Tetiana Čornovol, studentų aktyvistė Jelizaveta Ščepetilnikova bei dainininkė Ruslana Lyžyčko. Kitas pretendentas laimėti Sacharovo premiją - Denisas Mukwege, Kongo Demokratinės Respublikos ginekologas, besirūpinantis seksualinės prievartos aukomis ir pilietinio karo siaubiamoje šalyje įkūręs ligoninę. Trečioji finalininkė - šiuo metu įkalinta Azerbaidžano žmogaus teisių gynėja Leyla Yunus. Šiuos tris finalininkus antradienį išrinko Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetai. Kam iš jų atiteks šiemetinė premija, paaiškės spalio 16 d. Premiją, pavadintą žymaus rusų disidento vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, kovojančioms su diktatūra, netolerancija, fanatizmu ar priespauda. Premijos vertė - 50 tūkst. eurų.
Pekinas atmeta Dalai Lamos sugrįžimo galimybę
Pekinas trečiadienį atmetė Dalai Lamos sugrįžimo į Tibetą galimybę, praėjus kelioms dienoms po to, kai tremtyje gyvenantis dvasinis vadovas užsiminė, jog neformaliai derasi su Kinija dėl istorinės piligriminės kelionės į Tibetą po daugiau kaip pusės amžiaus tremtyje. „Mūsų pozicija dėl Dalai Lamos yra nuosekli ir aiški“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hong Lei spaudos konferencijoje. 79-erių metų Dalai Lama buvo priverstas bėgti iš Tibeto po nepavykusio sukilimo 1959 metais. Nuo to laiko Pekinas jį kaltina „pavojingu separatizmu“, nors Nobelio premijos laureatas ir dvasinis lyderis tvirtina, kad tenori didesnės Tibeto autonomijos Kinijoje. Per susitikimą su naujienų agentūros AFP žurnalistu Dalai Lamos buvo paklausta apie galimybę sugrįžti į tėvynę. Tibeto dvasinis lyderis sakė, jog kontaktiniams asmenims Kinijoje, tarp jų – į pensiją išėjusiems Komunistų partijos pareigūnams, pranešė apie savo troškimą leistis į piligriminę kelionę prie vieno švento kalno šiaurinėje Kinijoje, kurią atlikti jam galėtų būti leista.
