Popiežius vyks pirmojo vizito į Europą
Popiežius Pranciškus sekmadienį paskelbė, kad rugsėjo mėnesį, pirmojo savo vizito į Europą metu, jis lankysis Albanijoje, taip pagerbdamas visus, kurie kentėjo valdant komunizmui. Popiežius Šv.Petro aikštėje susirinkusiems maldininkams sakė, kad rugsėjo 21-ąją dienai nuvyks į Tiraną – Albanijos, kuri yra tarp skurdžiausių Europos valstybių, sostinę. Vatikano atstovas sakė, jog pontifikas nori, kad jo pirmoji kelionė Europoje būtų į „šalį, esančią paribyje“, su socialinio ir religinio persekiojimo praeitimi ir tebesitęsiančiu skurdu. Buvęs diktatorius Enveras Hoxha 1967 metais paskelbė Albaniją, kuri dešimtmečius buvo tarp labiausiai izoliuotų pasaulio šalių, pirmąja pasaulio ateistine valstybe. Daug mečečių, bažnyčių ir religinių bibliotekų buvo sunaikintos, imamai ir kunigai – areštuoti. Pranciškus sakė norintis, kad ši jo kelionė „padrąsintų šalį, kuri ilgai kentė praeities ideologijų pasekmes“. Pranciškus, kuris buvo išrinktas 2013 metų kovą, jau du kartus vyko į užsienio keliones – į Braziliją ir Artimuosius Rytus. Rugpjūtį jis turi lankytis Pietų Korėjoje, o sausio mėnesį – Šri Lankoje ir Filipinuose.
ES ketina uždrausti importą iš Krymo
Europos Sąjunga (ES) ateinančią savaitę ketina paskelbti draudimą importuoti iš Krymo, atsakydama į Rusijos įvykdytą jo aneksiją, trečiadienį nurodė du šaltiniai. Pirmadienį Liuksemburge vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime tikriausiai bus susitarta dėl importo iš Krymo – visų pirma vyno – uždraudimo nuo ateinančios savaitės, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Bendrijos diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo. Kitas diplomatas sakė, kad 28 ES šalys yra pasiekusios bendrą sutarimą pritarti tam draudimui, o diplomatai toliau diskutuoja dėl padėties Ukrainoje. Per gegužės viduryje vykusias derybas ES užsienio reikalų ministrai sugriežtino sankcijas dėl krizės Ukrainoje, įtraukdami 13 asmenų ir dvi Krymo bendroves į sankcijų subjektų sąrašą. ES taiko sankcijas iš viso 61 Rusijos ir Ukrainos piliečiui, tačiau Bendrija susilaikė nuo didesnio masto baudžiamųjų priemonių prieš bankus arba energetikos sektorių, kurios smogtų Rusijos ekonomikai, tačiau taip pat skaudžiai atsilieptų daugeliui Europoje.
Įteikta pirmoji „Azijos Nobelio“ premija
Buvusi Norvegijos premjerė Gro Harlem Brundtland trečiadienį buvo paskelbta pirmąja Tangų premijos, vadinamos Nobelio premijos atitikmeniu Azijoje, laureate už darbus, dėl kurių ji buvo praminta tvarios plėtros „krikštamote“. G.H.Brundtland tapo pirmuoju žmogumi, kuriam skirtas apdovanojimas, įkurtas vieno iš turtingiausių Taivano verslininkų S.Yino, paaukojusio Tangų premijos fondui 100 mln. JAV dolerių. Laureatai kitose trijose kategorijose bus paskelbti vėliau šią savaitę. Premiją, kuri bus skiriama kas dvejus metus, G.H.Brundtland pelnė už „savo inovacijas, lyderystę ir įgyvendinimą“ tvarios plėtros srityje, sakė atrankos komiteto vadovas. Laureatų, pelniusių šį Tangų premiją kitose trijose srityse – biofarmacijos mokslų, sinologijos ir „įstatymų viršenybės“ – vardai bus skelbiami iki šeštadienio. Šios premijos pavadinimas susijęs su Tangų dinastija, valdžiusia Kiniją 618–907 mūsų eros metais, kuria labai žavisi S.Yinas. Verslininkas žadėjo savo įsteigtam fondui per visą gyvenimą paaukoti 95 proc. savo turto.
Prie Malaizijos krantų dingo 66 žmonės
Mažiausiai 66 žmonės dingo trečiadienį netoli Malaizijos vakarinių krantų, audringoje jūroje nuskendus laivui, kuris veikiausiai buvo perkrautas ir gabeno nelegalius migrantus iš Indonezijos. „Medinis laivas, kuriame buvo 97 indoneziečiai, nuskendo prie Port Klango netoli Bantingo“, – sakė Malaizijos jūrų policijos agentūros (MMEA) atstovas Mohamadas Zuhri, pridūręs, kad 31 žmogus buvo išgelbėtas po naktį įvykusios nelaimės. „Indoneziečiai mėgino neteisėtai patekti į Malaiziją, kirtę Malakos sąsiaurį“, – nurodė jis, turėdamas omenyje judrią laivybos magistralę tarp Malaizijos ir Indonezijai priklausančios Sumatros salos. Laivas nuskendo netoli kranto, todėl viliamasi, kad daugiau gyvų likusių žmonių sugebėjo pasiekti sausumą, sakė MMEA biuro Port Klange, pagrindiniame Malaizijos uoste, vadovas Mohamadas Hambali Yaakupas. „Jis nuskendo netoli sausumos. Manome, kad laivas buvo perkrautas, o jūra incidento metu buvo audringa“, – aiškino pareigūnas. Dingusiųjų paieškose dalyvauja penki laivai ir sraigtasparnis.
Iranas ir Vakarai penktąkart susėdo derėtis
Austrijos sostinėje Vienoje šešios pasaulio galiūnės ir Iranas antradienį pradėjo jau penktąjį derybų dėl Teherano branduolinės programos ratą, tikėdamiesi susitarti iki galutinio termino, numatyto liepos mėnesį. Susitarimui skirtam laikui vis greičiau artėjant prie pabaigos, jeigu terminas nebus pratęstas, derybininkų laukia didelis iššūkis – per mažiau nei penkias savaites jie turės likviduoti visus nesutarimus dėl Irano branduolinės programos masto. Be tokio susitarimo Artimiesiems Rytams iškiltų dar vieno karo grėsmė, jei Izraelis, kuris yra įsitikinęs, jog branduolinį ginklą turintis Iranas kelia realią grėsmę žydų valstybės egzistavimui, atakuotų Irano Islamo Respublikos branduolinius objektus. Tuo tarpu Teheranas neigia, kad jo vykdoma branduolinė programa turi kokių nors karinių tikslų ir tikina, kad ji yra skirta išskirtinai elektros energijos poreikiams patenkinti ir medicininių izotopų gavimui. Derybos, kuriose dalyvauja Iranas, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija, turėtų vykti iki penktadienio, o vėliau būti pratęstos prieš numatytą galutinį liepos 20 dienos terminą.
Libijoje sučiupo ambasados Bengazyje užpuoliką
JAV specialiųjų pajėgų kariai reido Libijoje metu sučiupo įtariamą 2012 metų teroristinio išpuolio prieš amerikiečių ambasadą Bengazyje planuotoją, skelbia „Washington Post“. JAV pareigūnai pranešė, kad reido metu netoli to paties Bengazio miesto sulaikytas Ahmedas Abu Khattala. Šis teroristas, kartu su kitais vis dar laisvėje esančiais to išpuolio bendrininkais, yra ieškomas jau dvejus metus ir paskelbtas „ypatingos svarbos tarptautiniu teroristu“. Skelbiama, jog operacija buvo planuojama keletą mėnesių, prie jos prisidėjo Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai, o sulaikytasis paimtas gyvas ir šiuo metu yra „saugioje vietoje už Libijos ribų“. Teroristo A.Abu Khattalos suėmimas yra didžiulė pergalė JAV prezidento Baracko Obamos administracijai, kuri nuo 2012 m. atakos susilaukė nemažai kritikos dėl nesugebėjimo rasti išpuolio kaltininkų. JAV diplomatinė atstovybė Libijos Bengazio mieste buvo nusiaubta 2012 m. rugsėjo 11 d., o atakos metu, be kitų, žuvo ambasadorius Christopheris Stevensas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas Seanas Smithas ir du Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) samdiniai.
Prancūzijos geležinkelininkai tęsia streiką
Prancūzijoje ilgiausias per pastaruosius kelis metus geležinkelininkų streikas įžengė į antrąją savaitę, įstatymų leidėjams ruošiantis svarstyti to sektoriaus skolas turinčią sumažinti reformą. Protestai tapo dideliu iššūkiu spaudžiamai socialistų vyriausybei, kuri tvirtino nekeliaklupsčiausianti prieš streikininkus. Šalyje, kurioje streikai dažnai rengiami, ši akcija provokuoja gyventojų pasipiktinimą: antradienį dienraščio „Le Parisien“ paskelbta apklausa rodo, kad 76 proc. respondentų nusistatę prieš geležinkelininkų protestą. Šį streiką išprovokavo planuojama reforma, turinti sumažinti geležinkelio sektoriaus įsiskolinimus, kurie šiuo metu yra didesni negu 40 mlrd. eurų ir iki 2025 metų tikriausiai pasiektų 80 mlrd. eurų, jeigu nebūtų imtasi skubių priemonių juos mažinti. Numatoma sumažinti išlaidas, suvienijant valstybinę geležinkelių įmonę SNCF ir geležinkelių tinklą RFF, taip pat galiausiai įvedant konkurenciją dalyje geležinkelių sektoriaus. Tačiau streikus palaikančios dvi profesinės sąjungos – CGT ir „Sud-Rail“ – tvirtina, kad numatoma pertvarka sumažins darbo vietų, tačiau skolų nesumažins.
Izraelis tęsia areštų bangą
Izraelio pajėgos, vykdydamos trijų pagrobtų paauglių paiešką, ketvirtadienio naktį Vakarų Krante areštavo maždaug 30 palestiniečių. Iš viso suimta jau 280 palestiniečių, kurių trys ketvirtadaliai priklauso islamistų judėjimui „Hamas“, sakoma kariškių pareiškime. Trys paaugliai birželio 12 dieną dingo iš populiarios keliautojų autostopu vietos Vakarų Kranto pietuose. Izraelis dėl jų pagrobimo kaltina „Hamas“ ir pradėjo didžiulę karinę paieškos operaciją, kurios tikslas taip pat yra sutriuškinti judėjimo infrastruktūrą Vakarų Krante. „Praėjusią naktį buvo sulaikyta maždaug 30 įtariamųjų, (o) bendrai nuo operacijos pradžios (sulaikyta) iš viso 280 (asmenų). Iš tų 280 (įtariamųjų) 200 yra „Hamas“ agentai“, – nurodė armija. Kariai atliko kratas maždaug 100-e vietų ir įsiveržė į 10 „Hamas“ organizacijų, kuriomis buvo naudojamasi „verbavimui, informacijos skleidimui ir grynųjų pinigų cirkuliacijos užtikrinimui“. Tarp tų organizacijų yra studentų sąjunga Birzeito universitete netoli Ramalos. Didžiulio masto paieška ir areštai ketvirtadienį taip pat išprovokavo susirėmimus Vakarų Kranto šiaurėje, nurodė armija.
