Prekiautojai valiuta vis garsiau šneka apie artėjantį valiutų karą. Šio karo ištakos glūdi Japonijos centrinio banko politikoje ir vis labiau JAV dolerio atžvilgiu stiprėjančioje jenoje. Tačiau atokiai nuo valiutų karo negalės likti nei Kinija, nei Šveicarija, nei ES.
Penktadienį Japonijos jena rekordiškai sustiprėjo dolerio atžvilgiu – per savaitę jos vertė išaugo net 3,6 proc. Tekančios Saulės šalies valiuta dolerio atžvilgiu pradėjo stiprėti dar praėjusių metų pabaigoje, kuomet Japonijoje stiprėjo jau penkiolika metų trunkanti defliacija. Japonijos centrinis bankas dėl šios priežasties buvo priverstas imtis kraštutinės priemonės – neigiamos bazinės palūkanų normos nustatymo.Vis daugiau investuotojų pradeda pirkti jenas, o tai skatina net keletas priežasčių.
Investuotojai vis sparčiau traukiasi iš besivystančių šalių rinkų ir investuotoja į turtingų valstybių, tokių kaip Japonija, aktyvus matydami Kinijos ūkio apsukų lėtėjimą ir Pekino politikos nenuspėjamumą. Kinijos paslaugų sektoriuje dabar pastebimas augimas, tačiau jis irgi lėtėja, o investuotojai abejoja šalies vyriausybės pajėgumu kompensuoti kritusias gamybos apimtis didėjančiu vidaus vartojimu. Be to, nuo šių metų pradžios pasaulio rinkose vis garsiau šnekama apie Kinijos juanio devalvaciją.
„Mažai kas abejoja, kad per artimiausią dešimtmetį Kinija bus priversta pereiti prie plaukiojančio juanio valiutos kurso“, – įsitikinęs buvęs vyriausiasis Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Kennethas Rogoffas.
Investuotojai savo žvilgsnius nukreipė į patikimesnius aktyvus matydami žemas naftos kainas ir jos atsargų didėjimą. Amerikos naftos instituto duomenimis, naftos atsargos JAV praėjusią savaitę išaugo 7,8 mln. Barelių. Visą pirmąją vasario savaitę investuotojai kalbėjo apie galimą naftos gavybos mažinimą, didėjanti tikimybei, jog šiuo klausimu susitars OPEC šalys ir Rusija. Vis dėlto dabar vis labiau abejojama, ar toks sprendimas bus priimtas.
Nafta, Kinija ir JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą yra trys pagrindiniai veiksniai, kodėl investuotojai bėga iš besivystančių šalių rinkų, o užuovėją mato stipriose valiutose: jenoje, eure, svare ir Šveicarijos franke.
Japonija ne vienintelė šalis, kurios centrinis bankas nustatė neigiamą bazinę palūkanų normą. Dar 2015 m. Šveicarija palūkanų normą sumažino nuo 0,25 iki 0,75 proc. ir atsisakė minimalaus nacionalinės valiutos kurso lygio euro atžvilgiu. Tačiau frankas vis dar yra pervertintas, o tai didina defliacijos riziką. Investuotojai dabar ieško vertingų aktyvų, kuriais tradiciškai buvo auksas ir Šveicarijos frankas. Tačiau auksas nėra panacėja, jis kotiruojamas doleriais ir dėl to labiau reaguoja į jo svyravimus.
Dar sausį finansų naujienų agentūros „Bloomberg“ analitikai perspėjo, kad artimiausiu metu gali prasidėti pasaulinis valiutų karas, o stiprėjanti jena gali išprovokuoti ne tik Japonijos, bet ir ES reguliatorius, aktyvinti pinigų politiką. Nuo sausio pabaigos euras JAV dolerio atžvilgiu jau sustiprėjo 3,4 proc.
Valiutų karas gali būti itin nuožmus. Japonijos centrinis bankas net yra pasiryžęs pakartotinai įvesti vartojimo mokestį, jeigu jenos kursas toliau augs, o defliacija šalyje stiprės. Egzistuoja nuomonė, kad jau ne viena valstybė nusprendė pasinaudoti nacionalinių valiutų devalvacija kaip priemone didinti eksportą ir kartu savo BVP. Koks bus ECB ir Japonijos CB atsakas, pamatysime jau greitai.
