Prancūzijos parlamento pradėtas pernai metų teroro atakų Paryžiuje tyrimas atskleidė šalies žvalgybos agentūrų neveiksnumą. Tyrimą atlikusi speciali komisija buvo suformuota įvertinti žvalgybininkų galimybes užkirsti kelią serijai išpuolių, kurie 2015 m. pražudė iš viso 147 žmones, per sausio mėnesį surengtas šaudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinių maisto prekių parduotuvėje bei koordinuotas lapkričio 13-osios atakas nacionaliniame sporto stadione, baruose ir restoranuose, bei „Bataclan“ koncertų halėje, kurioje tuo metu vyko roko koncertas.
Po iš viso 200 valandų trukusių posėdžių, specialioji komisija padarė išvadą, kad skirtingos žvalgybos agentūros nesugebėjo tinkamai komunikuoti tarpusavyje apie teisėsaugai žinomų islamistų keliamą pavojų.
Komisija pabrėžė „visuotinę Prancūzijos žvalgybininkų nesėkmę“ ir rekomendavo visiškai pertvarkyti žvalgybos tarnybų darbą bei sukurti vieną, JAV tipo, nacionalinę kovos su terorizmu agentūrą.
„Mūsų šalis nebuvo tam pasiruošusi, tačiau dabar privalome tokie būti“, - sakė komisijos pirmininkas Georgesas Fenechas.
Prancūzija turi iš viso šešis žvalgybos tarnybų padalinius, pavaldžius atitinkamai vidaus, gynybos ir finansų ministerijoms. Fenecho teigimu, tokį daugiasluoksnį, sudėtingą šalies žvalgybos aparatą galima prilyginti armijai kareivių, apsiavusių švininiais batais. Pasak jo, jeigu žvalgybos darbas būtų vykęs be trukdžių, būtų buvę galima išvengti „Bataclan“ atakos, per kurią žuvo 90 žmonių.
„Susidūrę su tarptautinio terorizmo grėsme, mes privalome būti kur kas ambicingesni, kalbant apie žvalgybą“, - sakė jis, pridurdamas, kad visi atakoje dalyvavę ekstremistai jau anksčiau buvo patekę į teisėsaugos akiratį – vieni buvo anksčiau bausti, kiti stebimi Prancūzijoje ar Belgijoje.
Po iš viso 200 valandų trukusių posėdžių, specialioji komisija padarė išvadą, kad skirtingos žvalgybos agentūros nesugebėjo tinkamai komunikuoti tarpusavyje apie teisėsaugai žinomų islamistų keliamą pavojų.
Pavyzdžiui, keturis žmones pernai metų sausį košerinių maisto prekių parduotuvėje nužudęs, o vėliau ir policininkę nušovęs Amedy Coulibaly buvo gerai žinomas policijai ir ne kartą baustas radikalas, tačiau ši informacija nepasiekė žvalgybos agentūrų po jo paleidimo iš kalėjimo, kuriame jis kalėjo dėl sąmokslo išlaisvinti kitą teroristą. Vieno iš „Charlie Hebdo“ užpuolikų Saido Kouachi stebėjimas buvo nutrauktas, kai jis persikėlė iš savo namų Paryžiuje į šiaurės rytinį Reimso miestą. Samy Amimouras, dalyvavęs „Bataclan“ atakoje, sugebėjo 2013-aisiais nukeliauti į Siriją, nepaisant draudimo palikti Prancūziją. Jis keliavo kartu su kitu teroristu, kuris taip pat buvo žinomas policijai.
Komisija taipogi išnagrinėjo ir kitų Europos žvalgybos agentūrų darbą ir padarė išvadą, kad žemyno saugumui užtikrinti reikia papildomo bendradarbiavimo tarp šalių. „Europa yra nepasirengusi kovoti su terorizmu“, - sakė ataskaitą pristatęs Prancūzijos parlamentaras Sebastienas Pietrasanta, kaip pavyzdį nurodęs Abdelhamido Abaaoudo atvejį. Kaip manoma, tas belgų pilietis buvo pagrindinis lapkričio mėnesio išpuolių organizatorius. 2015 m. sausį lankydamasis Atėnuose jis pateko į Graikijos pareigūnų akiratį. Jie žinojo, kad jis yra svarbi „Islamo valstybės“ figūra, galimai planuojanti atakas prieš taikinius Europoje. Komisijos teigimu, Belgija pamiršo įspėti Graikiją dėl tikrojo Abaaoudo keliamo pavojaus, todėl šis suspėjo pabėgti iš Atėnų.
„Tai rodo tikrą tarpusavio dialogo ir bendradarbiavimo nesėkmę“, - sakė komisija.
Ataskaita taip pat skelbia, jog iškart po lapkričio atakų Prancūzijoje paskelbta nepaprastoji padėtis ir tūkstančių kariškių dislokavimas šalies gatvėse turėjo tik labai ribotos naudos šalies saugumo situacijai. Tyrėjai taip pat ataskaitoje nagrinėjo atvejį, kai šalia „Bataclan“ koncertų halės dislokuoti kariškiai nebandė sustabdyti teroristų, nes nebuvo gavę nurodymų tai padaryti. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat paprašė kariškių paskolinti jiems automatinius ginklus, tačiau kariai, paklusdami armijos taisyklėms, atsisakė tai padaryti.
Galutinę 300 puslapių apimties komisijos ataskaitą parašęs Pietrasanta sakė, kad kariai buvo dislokuoti todėl, kad ir anksčiau būdavo sulauktų grasinimų pulti „Bataclan“ koncertų halę, o vienas į Prancūziją sugrįžęs džihadistas tyrėjams kelis mėnesius iki išpuolio atskleidė planą nusitaikyti į roko koncertą. Vis dėlto, Pietrasanta pažymi, kad tuo laiku buvo neįmanoma tiksliai nustatyti, ar „Bataclan“ taps teroristų taikiniu.
„Siekdami užkirsti kelią atakoms, tyrėjai ir žvalgybininkai tiesiog prisiminė taikinius, kuriuos jiems anksčiau išdavė tardomi teroristai“, - sakė jis.
Nuotraukoje: Viena iš lapkričio mėnesio atakų scenų
