Nemažai žmonių yra įsitikinę, jog dirbtiniai saldikliai padės numesti jiems svorio – juk jie neturi kalorijų, priešingai nei žiniasklaidos „baltąja mirtimi“ vadinamas cukrus. Tačiau pasirodo, kad mažiausiai vienas itin dažnai vartojamas cukraus pakaitalas iš tiesų blokuoja tam tikrą fermentą, kuris yra būtinas norint išvengti nutukimo.
Mitybos specialistai jau ilgą laiką turėjo įtarimų, kad dirbtiniai saldikliai, dažniausiai naudojami pakeisti cukrų kavoje ar kaip būtinas ingredientas dietiniuose gėrimuose, visai nepadeda žmonėms numesti svorio. Tačiau iki šiol mokslininkai negalėjo suprasti, kodėl taip yra.
Dabar tyrėjai iš Masačusetso ligoninės aptiko galimą atsakymą. Jų tyrimo šia tema rezultatai neseniai buvo publikuoti žurnale „Taikomoji fiziologija, mityba ir medžiagų apykaita“.
Prof. Richardo Hodino vadovaujama komanda tyrinėjo saldiklį aspartamą. Kartu su acesulfamu, tai yra vienas dažniausiai naudojamų saldiklių pasaulyje. Maisto gamintojai jį naudoja produktuose tam, kad galėtų užtikrinti, jog jie yra „be cukraus“, pavyzdžiui, gazuotuose gėrimuose, kramtomoje gumoje, kai kuriuose pieno produktuose, kepiniuose ir tirpioje kavoje.
Tad kodėl gi aspartamas nepadeda numesti svorio? „Mes išsiaiškinome, kad aspartamas blokuoja žarnyno fermentą, dar žinomą kaip žarnyno šarminė fosfatazė (ŽŠF)“, - paaiškina prof. Hodinas, dėstantis Harvardo medicinos mokykloje.
ŽŠF gaminasi plonojoje žarnoje. „Anksčiau mes jau žinojome, kad šis fermentas gali užkirsti kelią nutukimui, diabetui ir metaboliniam sindromui (susirgimui, kurį sudaro daugybė tarpusavyje susijusių metabolinės kilmės rizikos veiksnių, tiesiogiai skatinančių širdies ir kraujagyslių ligų ir II tipo cukrinio diabeto riziką – red. past.). Dabar manome, kad aspartamas gali neveikti todėl, kad, net jeigu jis pakeičia cukrų, jis blokuoja naudingus ŽŠF aspektus“, - teigia jis.
Tiesa, aspartamas šį fermentą blokuoja netiesiogiai, o per vieną iš savo vidinio skilimo produktų - fenilalaniną.
Savo įtarimus mokslininkai patvirtino atlikę eilę bandymų su laboratorinėmis pelėmis. Vienu atveju, jie tiesiogiai paskyrė ŽŠF pelėms, kurios buvo maitinamos itin riebiu maistu. Paaiškėjo, kad tokiu būdu ŽŠF gali veiksmingai užkirsti kelią metabolinio sindromo atsiradimui, o taip pat palengvina simptomus gyvūnuose, kurie jau kentėjo nuo su nutukimu susijusios ligos.
Taip pat tyrėjai įrodė, kad ŽŠF veikla sumažėja, kai aspartamo tirpalas yra įšvirkščiamas tiesiai į plonąją žarną. Kai tai būdavo atliekama su cukraus ar druskos tirpalu, ŽŠF funkcija išlikdavo aktyvi.
Galiausiai, mokslininkai suskirstė peles į keturias skirtingas grupes. Dviem iš jų buvo paskirta normali mityba, o kitos dvi buvo maitinamos itin riebiu maistu. Dvi iš šių grupių taip pat gavo geriamo vandens, o kitos dvi – aspartamo tirpalo. Saldiklio tirpalo kiekis, kurį gavo kontrolinė grupė, buvo lygus žmogaus išgeriamoms trims su puse gazuoto gėrimo skardinių per dieną. Tuo tarpu riebiu maistu maitinta grupė gavo tokį tirpalo kiekį, kuris buvo lygus dviem tokioms skardinėms per dieną.
Apskritai vertinant, tarp tų dviejų pelių grupių, kurios buvo maitinamos normaliu maistu, praktiškai nebuvo jokių pastebimų skirtumų. Tačiau tarp grupių, maitintų itin riebiu maistu, skirtumai buvo akivaizdūs: tos pelės, kurios gėrė saldiklio tirpalą, priaugo kur kas daugiau svorio nei tos, kurios gėrė paprastą vandenį. Nepaisant to, cukraus lygiai kraujyje buvo aukštesni visose pelėse, kurios gavo saldiklio tirpalo. Tai yra įprastas gliukozės netoleravimo rodiklis. Visos tos pelės taip pat turėjo didesnius baltymo TNF-alfa lygius savo kraujyje. Šis baltymas paprastai yra siejamas su uždegiminiais procesais, kurie yra dažni metabolinio sindromo atveju.
Na, o ką tai reiškia žmonėms? Paprastais žodžiais tariant, kur kas geriau yra gerti paprastą vandenį arba nei cukrumi, nei dirbtiniais saldikliais nesaldintą arbatą, negu griebtis „becukrių“ gėrimų.