Įtakingiausios pasaulio šalys, tarp jų ir Jungtinės Valstijos, yra pasiruošusios apsvarstyti naujosios suvienytos Libijos vyriausybės prašymus panaikinti Jungtinių Tautų (JT) inicijuotą ginklų embargą ir tokiu būdu padėti perimti beteisės šalies kontrolę, pirmadienį pranešė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Vakarai ir toliau deda viltis į JT remiamą suvienytą Libijos vyriausybę kovoje su „Islamo valstybe“, nors naujieji šalies lyderiai vis dar nekontroliuoja šalies sostinės Tripolio.
Tuo tarpu, kalbėdamas po susitikimo su maždaug dvidešimčia ministrų Vienoje, Fayazas Serajas, Nacionalinės jungtinės vyriausybės (GNA) vadovas, sakė, jog jo administracijai jau po truputį formuojantis, jis pateiks reikalingų ginklų sąrašą atitinkamoms agentūroms „kaip įmanoma greičiau“.
„Mūsų laukia milžiniškas iššūkis kovoje su „Daesh“, - sakė Serajas reporteriams, panaudodamas arabišką „Islamo valstybės“ akronimą. – Tikimės sulaukti pagalbos apmokant ir apginkluojant mūsų pajėgas.“
Tarptautinės jėgos jau ne kartą sakė palaikysiančios Libijos karines pastangas, kai tik vyriausybė bus suvienyta ir aiškiai išdėstys savo reikalavimus. JAV valstybės sekretoriaus teigimu, toks prašymas yra pagrįstas, bet turėtų būti „atsargiai vykdomas“.
„Mes jau sulaukėme prašymų iš Libijos vyriausybės, ir akivaizdu, kad juos būtina aptarti, laikantis JT teisės reikalavimų“, - sakė Kerry, pridėdamas: „Balansą išlaikyti bus labai sudėtinga, bet mes visi suprantame, kad kai turime teisėtą vyriausybę, ir ta teisėta vyriausybė turi kovoti su terorizmu, ta teisėta vyriausybė negali tapti kaline arba auka dėl JT veiksmų.“
Libijos vyriausybei yra leidžiama importuoti ginklus ir su jais susijusią įrangą tik gavus JT Saugumo tarybos komiteto, atsakingo už 2011 m. šaliai įvesto ginklų embargo vykdymą, sutikimą. Praėjusių metų kovo mėnesį aštuonios Saugumo tarybos narės užvilkino pritarimo procesą, Libijai paprašius leisti jai importuoti ginklus, tankus, naikintuvus ir karinius sraigtasparnius kovoje su „Islamo valstybės“ kovotojais. Tąkart JT sankcijų stebėtojai Saugumo tarybos komitetui aiškino, jog jiems kelia nerimą tai, kad jeigu šiam prašymui bus pritarta, kai kurie ginklai ir ekipuotė gali būti perduoti Libijos kovotojų grupėms. Sankcijos Libijai buvo atnaujintos šių metų kovą.
Vakarų šalys yra atmetusios karinės intervencijos Libijoje galimybę, nors Jungtinės Valstijos šalies oro erdvėje atlieka antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ kovotojus.
Tačiau dabar pasaulio galios visus statymus deda ant GNA, tikintis, kad naujoji vyriausybė užbaigs žiaurumų kupiną laikotarpį, kuriame Libijos gyventojai atsidūrė po generolo Muammaro Gaddafi nuvertimo prieš penkerius metus. Serajo vyriausybė turėtų pakeisti dvi atskiras administracijas, kurių viena veikia Tripolyje, o kita rytų Libijoje, ir kurios nuo pat 2014-ųjų varžosi dėl galios ir naftos telkinių kontrolės šioje OPEC priklausančioje šalyje.
Naujoji vyriausybė yra užsitikrinusi politinių frakcijų vakarų Libijoje paramą, o pirmadienį GNA išplatino pranešimą, kuriame skelbia, kad jos ministrai neilgai trukus pradės laikiną darbą Tripolyje, kol bus oficialiai prisaikdinti tarnybai.
Vis dėlto, rytinis parlamentas vis dar nepriima GNA valdžios, o rytinės frakcijos neseniai užsitikrino naują karinę paramą ir ėmė nepriklausomai pardavinėti naftą. Rytų Libijos vyriausybė taip pat bandė perimti tiek Nacionalinės naftos korporacijos (NOC), tiek centrinio banko kontrolę per jų rytinius padalinius. Vakarų valstybės į tai sureagavo užblokuodamos tas pastangas, o Vienoje susitikusių ministrų išplatintas jungtinis pranešimas pažymi jų pasiryžimą „nutraukti paralelioms institucijoms teikiamą paramą ir oficialius kontraktus“.
„Smerkdami pastaruoju metu už GNA kompetencijos ribų padarytus naftos ir ginklų pardavimo sandorius, mes dar kartą pabrėžiame savo pasiryžimą išsaugoti ginklų embargą ir kitas priemones, susijusias su nelegaliu naftos eksportu, kaip to reikalauja JT Saugumo tarybos priimtos rezoliucijos“, rašoma jame.
Su Libijos naftos pramone susipažinę šaltiniai „Reuters“ žinių tarnybai taip pat sakė, kad naftos eksportas iš rytinio Marsa el Harigos uosto ir toliau bus tęsiamas nepaisant Vienoje pasiekto susitarimo.
Vakarų šalys yra atmetusios karinės intervencijos Libijoje galimybę, nors Jungtinės Valstijos šalies oro erdvėje atlieka antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ kovotojus.