Tūkstančiai palestiniečių grįžo atgal į savo namus po to, kai konfliktuojančios pusės susitarė dėl neribotos trukmės paliaubų Gazoje.
Linksmybės Gazos mieste antradienį truko ir nusileidus saulei, žmonėms plūste plūstant į nuniokotas gatves, jiems plojant ir dainuojant po to, kai buvo paskelbta apie ilgalaikį ugnies nutraukimą. Trečiadienį sušvelninus apribojimus žvejybai, į jūrą po ilgos pertraukos išplaukė ir žvejų valtys.
Egipto derybininkų užtikrinta taikos sutartis užbaigė 50 dienų trukusius susirėmimus, per kuriuos žuvo daugiau kaip 2 200 žmonių – dauguma iš jų palestiniečiai.
Gazą kontroliuojančios islamo kovotojų grupuotės „Hamas“ teigimu, susitarimas su Izraelio reprezentuoja „pergalę pasipriešinimo judėjimui“. Tačiau Izraelio vyriausybė sukritikavo „Hamas“, teigdama, kad kone identiškos sutarties sąlygos buvo iškeltos jau beveik prieš mėnesį.
Sugrįžimas namo
Gyvenimas Gazoje trečiadienį pamažu grįžinėjo į senas vėžes, tūkstančiams žmonių pradedant plūsti atgal į savo namus. Tuo tarpu inžinieriai dėjo visas pastangas, kad kuo greičiau suremontuotų infrastruktūrą, kuriai milžinišką žalą padarė Izraelio oro antskrydžiai ir bombardavimas.
Gazos paplūdimys tapo kone nebeatpažįstamu – jame ir vėl pilna žmonių, bangose turškiasi vaikai, žvejai ruošia savo tinklus. Pagrindinis klausimas dabar yra tas, ar šios paliaubos bus ilgalaikės. Praėjusios aštuonios paliaubos truko nuo vos kelių valandų iki kelių dienų.
JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry teigimu, šios paliaubos yra „ne neabejotinas dalykas, o galimybė“. Ji nepažada taikos, tačiau leidžia Gazoje toliau tęstis normaliam gyvenimui. Kad ši taika taptų ilgalaike, dar reikia daug ką nuveikti, teigė jis.
Izraelyje apie artėjančias raketas įspėjančios sirenos trečiadienį tylėjo, o kariuomenė teigė, kad nuo taikos sutarties priėmimo pradžios nebuvo įvykdyta jokių paliaubų pažeidimų.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pasveikino neramumų nutraukimą, tačiau įspėjo, kad šviesesnė su jais susidūrusių civilių ateitis priklauso to, ar ši taika bus ilgalaikė.
„Po 50 dienų trukusių didelių žmonių kančių ir visa niokojančio fizinio naikinimo, bet kokie paliaubų pažeidimai būtų visiškai neatsakingas elgesys“, - sakė jis.
Ekspertų teigimu, bet kokia taikos sutartis trunka tik iki tos akimirkos, kai yra sulaužomos, tačiau šios paskutiniosios paliaubos atrodo žadančios daugiau, nei tos, kurios buvo priimtos ir pažeistos prieš tai.
„Taika bet kokia kaina“
Naujausia taikos sutartimi buvo priimtas susitarimas sušvelninti Izraelio ir Egipto sienų kontrolę, kad į Gazą būtų įleidžiami humanitarinės pagalbos kroviniai ir statybinės medžiagos, bei teritorijos žvejybos zonos praplėtimas.
Abi pusės taip pat susitarė išspręsti labiau ginčytinus klausimus – įskaitant Palestinos reikalavimus Gazoje įrengti jūrų uostą bei paleisti Vakarų krante laikomus „Hamas“ karo belaisvius, bei Izraelio reikalavimus demilitarizuoti Gazos Ruožą ir nuginkluoti „Hamas“ sukilėlius. Netiesioginės derybos dėl šių klausimų turėtų prasidėti Kaire mėnesio laikotarpyje.
BBC korespondentų teigimu, abi pusės dabar neišvengiamai bando vertinti, kas laimėjo, o kas pralaimėjo. Gazos kovotojų frakcijos neteko savo kovotojų, lyderių ir atsargų, kuriuos pakeisti užtruks nemažai laiko. Tačiau Izraelis, nors ir turintis kur kas daugiau ginkluotės, vis dėlto negali skelbti neabejotinos pergalės.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kol kas nepaskelbė jokio oficialaus pranešimo, tačiau Izraelio žiniasklaida teigia, kad jis nusprendė nebalsuoti dėl Egipto taikos paliaubų sutarties Kaire dėl kitų ministrų pasipriešinimo – pastarieji norėjo ir toliau tęsti atakas Gazoje.
Izraelis savo operaciją „Gynybos kraštas“ pradėjo liepos 8 d. su tikslu nutraukti raketų ugnį.
Gazoje per pastaruosius neramumus savo gyvybių neteko mažiausiai 2 140 žmonių, iš kurių dauguma – civiliai, skelbia Palestinos sveikatos ministerija. Dar apie 11 000 žmonių patyrė sužalojimus.
Izraelio vyriausybės duomenimis, atakų metu buvo nužudyti 64 Izraelio kareiviai bei 6 Izraelio civiliai ir vienas tailandietis darbininkas.
JT teigimu, Gazoje buvo sugriauta ar smarkiai apgadinta daugiau kaip 17 000 pastatų, o mažiausiai 475 000 asmenų turėjo palikti savo namus – tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos teritorijos populiacijos.
