Jungtinės Tautos šiandien yra reikalingesnės nei kada nors anksčiau. Tai vienintelė vieta Žemėje, kurioje bet kuri tauta, valstybė ar vyriausybė gali atvirai kalbėtis su kita tauta, valstybe ar vyriausybe. Atėmus šią paprastą galimybę, neliktų vilties pasiekti tris pagrindinius žmonijos tikslus: nuoseklią ir visa apimančią plėtrą, konfliktų išsprendimą ir ilgalaikę taiką.
Šiandien, labiau nei kada nors anksčiau, mums reikia Jungtinių Tautų su visu jų lėtu, bet stabiliu konsensuso kūrimu. Mums labiau nei kada nors anksčiau reikia padidinti jų efektyvumą ir sustiprinti pagrindinius projektus, tikslus ir strategiją.
Tikriausiai nerasime nė vieno žmogaus, kandidatuojančio į būsimojo JT generalinio sekretoriaus pareigas, kurį motyvuotų noras vadovauti šiai organizacijai. Tačiau, be šio vadovavimo, negalėsime pasiekti jokio JT užsibrėžto tikslo. Ir būtent todėl, mano nuomone, svarbiausias generalinio sekretoriaus darbas yra užtikrinti sklandžią organizacijos veiklą. Su 193 šalimis-narėmis, plačia biurokratine sistema ir tarptautine darbo jėga, tai gali būti sudėtinga užduotis. Yra tiek daug gerų idėjų reformuoti JT valdžią, kurias verta realizuoti. Vis dėlto, jeigu reformuoti sistemą būtų paprasta, tai jau būtų padaryta. Būsimasis generalinis sekretorius turės vadovauti organizacijai, kuri jau egzistuoja, o ne tokiai, kurią jis arba ji norėtų matyti.
Jungtinės Tautos buvo įkurtos saugoti taiką ir saugumą, ir tai visada bus jų pagrindinė misija. Dirbdamas išvien su Saugumo taryba, būsimasis generalinis sekretorius turėtų sutelkti visą savo dėmesį į JT vaidmens taikos derybose stiprinimą. Tai reiškia ir atrinkti gerus derybininkus, ir suteikti jiems visą reikalingą paramą. Taikdariai privalo laikytis aukščiausių asmeninės elgsenos standartų. Dar daugiau, JT neturėtų dislokuoti pajėgų, priklausančių toms šalims, kurių ginkluotosios pajėgos pastaruoju metu buvo apkaltinos žmogaus teisių pažeidimais.
Generalinis sekretorius privalės atvirai kalbėtis su Saugumo taryba apie tai, ką JT gali ir ko negali padaryti. Jungtinių Tautų misijos pernelyg dažnai yra per daug ambicingos ir nepakankamai finansuojamos. Tokios misijos kenkia personalo dvasinei būklei, kainuoja gyvybes ir diskredituoja Jungtines Tautas.
Globali plėtra jau ilgą laiką yra aukščiausias JT prioritetas. Tai ne tik galingas kovos su skurdu įrankis, bet ir būtina priemonė užkertant kelią konfliktams ir stabilizuojant taiką. Kad ir koks didelis progresas buvo pasiektas, pernelyg daug žmonių ir toliau kenčia. Tai yra moraliai neteisinga, bei kelia didelę riziką taikai ir saugumui.
Mums stebint didžiausią žmonijos kančių krizę nuo pat II-ojo pasaulinio karo laikų, JT humanitarinių agentūrų efektyvumas privalo tapti kitu būsimojo generalinio sekretoriaus prioritetu. Norint išspręsti daugybę šiandienos krizių, tam privalo pasišvęsti visi – JT, šalys-narės, nevyriausybinės organizacijos ir verslo bendruomenė.
Jungtinės Tautos buvo įkurtos saugoti taiką ir saugumą, ir tai visada bus jų pagrindinė misija. Dirbdamas išvien su Saugumo taryba, būsimasis generalinis sekretorius turėtų sutelkti visą savo dėmesį į JT vaidmens taikos derybose stiprinimą. Tai reiškia ir atrinkti gerus derybininkus, ir suteikti jiems visą reikalingą paramą.
Bet kokios visuomenės jėgą ir žmogaus teisių stiprumą geriausiai parodo du dalykai: tai, kaip ta visuomenė elgiasi su savo mažumomis, ir kaip ji elgiasi su savo moterimis. Etninės, rasinės ir religinės mažumos yra pirmas jų. Jeigu jos yra engiamos, persekiojamos ir diskriminuojamos, tai yra akivaizdus ženklas, jog tos visuomenės dauguma taip pat kenčia nuo žemų žmogaus teisių standartų. Suteikus kokybišką apsaugą mažumų teisėms, žmogaus teisių standartai pagerėja tarp visų demografinių grupių.
Tuo tarpu moterų pozicija yra geriausias ir paprasčiausias būdas suvokti mūsų visuomenę kamuojančias problemas. Pagerinus moterų teises, mes pageriname visą mūsų visuomenę, gyvenimo standartus ir žmogiškąją būseną. Moterys yra nepaprastai svarbios kovai su skurdu, humanitarinės pagalbos tiekimui, plėtrai ir bendradarbiavimui, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimui, mokyklos lankomumo skatinimui, konfliktų sprendimui ir ilgalaikei taikai. Jų pozicija turėtų būti ryškus švyturys JT.
Per savo 70-ies metų istoriją, Jungtinės Tautos sukūrė taikingesnį ir turtingesnį pasaulį. Tačiau karai ir toliau tęsiasi, o mūsų planetos laukia milžiniški iššūkiai. Būsimasis generalinis sekretorius privalo remtis tuo, ką Jungtinės Tautos jau pasiekė, ir padaryti jas dar stipresnėmis, vedamas JT įkūrėjų idealizmo, bet realistiškai žvelgdamas į tai, ką organizaciją gali padaryti.
Vesna Pusic, kandidatė į JT generalinio sekretoriaus pareigas ir buvusi Kroatijos vicepremjerė
