Šaltą sausio dieną, kai iš degančio namo Englvude išgelbėjęs dvi sąmonę praradusias aukas, Čikagos ugniagesių departamento kapitonas Mauricio Rodriguezas išgirdo prislopintą kosėjimą, jis pamanė, kad tai kuris nors iš jam iš paskos einančių ugniagesių, tačiau klydo.
„Aš šūktelėjau. Paklausiau - „Ar kažkas mane kvietė?“ Atsakymo nebuvo. Dar kartą išgirdau prislopintą kosėjimą. Grįžau patikrinti, kas vyksta, ir tada pamačiau dvi aukas“, - pasakojo 53-ejų Rodriguezas.
Antradienį šis 28 metų stažą turintis ugniagesys buvo apdovanotas už drąsą aukščiausiu įvertinimu – Carterio Harrisono apdovanojimu.
Tada, kai sausio 18 d. Rodriguezas išgirdo prislopintą kosėjimą ir suprato, kad tai ne kažkas iš jo kolegų, jis grįžo atgal į liepsnų ir juodų dūmų apimtą namą, ieškodamas aukų. Jis aptiko tris vyrus – du buvo be sąmonės, o trečiasis buvo sąmonę beprarandąs ir maldavo padėti.
Rodriguezui teko įveikti „nulinį matomumą“ – be šiluminės matymo kameros pagalbos – išnešant pirmąją auką iš pastato, o paskui grįžtant gelbėti antrojo sąmonę praradusio vyro.
„Ėjau paprasčiausiai vedamas instinkto, nuojautos. Ropodamas ieškojau kelio. Tai lyg aš jums užriščiau akis ir leisčiau ropoti po namus. Jūs apgraibomis rastumėte kelią“, - antradienio ceremonijos metu kalbėjo trijų vaikų tėvas.
„Noriu dar kartą pabrėžti – jei ne visi kiti vyrukai, kurie buvo nelaimės vietoje, rezultatas būtų buvęs visiškai kitas. Kas kartą tiek daug žmonių gaisro vietoje daro tiek daug skirtingų darbų vienu metu, kad man yra nesuvokiama, kai yra išskiriamas ir pagerbiamas tik vienas iš ten buvusių“, - kalbėjo vyras.
Paklaustas, kaip jautėsi išgelbėjęs dvi gyvybes, Rodriguezas atsakė: „Kas kartą, kai pavyksta padaryti kažką gerai, yra džiugu. Tai yra mūsų darbas. Tačiau mes susiduriame ir su kitokiais atvejais, kai reikalai susiklosto ne taip, kaip norėtume.“
Šių metų aukščiausias apdovanojimas už policijos pareigūno drąsą – Lambert Tree apdovanojimas – buvo įteiktas Čikagos policijos pareigūnui Abdullah Beyah.
Proga sužibėti šiam pareigūnui atsirado 2012 m. rugpjūčio 28 d., kai Grešamo apygarda gavo žinių iš informatoriaus apie būsimą gaujų susišaudymą, o Beyah ir jo partneris buvo paskirti patruliuoti fiksuotoje vietoje 79-osios ir Paulina gatvių sankryžoje.
Atvykę pareigūnai pamatė milžiniškus šiukšlių konteinerius, užstojančius kelią į kelis skersgatvius. Tai yra aiškus ženklas, kad ruošiamas gaujų susišaudymas, o gaujos nariai planuoja savo pabėgimo strategijas.
Netrukus Beyah išgirdo šūvius iš 7800 South Marshfield kvartalo. Vos po kelių sekundžių pasirodė kaukėtas šaulys ir pareigūnų ekipažas ėmė jį vytis. Nusikaltėliui peršokus per tvorą į kiemą, Beyah išskubėjo iš automobilio ir nubėgo paskui ginkluotą bėglį, kuris nutaikė ginklą į pareigūną ir ėmė iš labai arti šaudyti. Beyah parpuolė ant kelių ir kelis kartus pašovė nusikaltėlį, kol šis sugebėjo kliudyti ir pareigūną.
Netoli susišaudymo vietos buvo rasta žmogžudystės auka.
„Pirmiausia aš ranka pridengiau veidą, taip bandydamas apsisaugoti nuo kulkos. Žinojau, kad mane tikrai kliudys, nes šaulys buvo labai arti. Esu tikras, kad tąkart mane apsaugojo Dievas“, - prisiminimais dalijosi Beyah.
„Kai viskas baigėsi, paklausiau partnerio, kiek laiko truko susišaudymas. Man atrodė, kad viskas tęsėsi geras 5-10 minučių, o paaiškėjo, kad vos 30 sekundžių. Man tai buvo kaip amžinybė. Gatvėje nieko nebuvo, tik aš ir jis. Tokioje situacijoje atsidurti baisu, kad ir kas būtum.“
Beyah pasakojo, kad jis buvo mokomas treniruotis taip, kaip norėtum elgtis. Tokiu būdu, kai atsiduri realiame pavojuje, smegenys savo „katalogavimo sistemoje“ atranda išmoktą medžiagą, tad žmogus gali greitai, beveik automatiškai reaguoti.
„Jei niekada nesusidūrei su panašia situacija, galvoje nėra jokio dokumento, kuris pasufleruotų tau, kaip elgtis, - sakė 37-erių Beyah. - Tačiau aš gimiau ir augau Čikagoje. Esu matęs susišaudymų. Mano šeimoje yra žmonių, tapusių susišaudymų aukomis. Dar mokydamasis mokykloje netekau dėdės, kuris buvo nušautas ir apiplėštas pakeliui į darbą. Mes taip pat matėme susišaudymus prie mūsų mokyklos. Juk čia Čikaga.“
