Padingtonas

Režisierius: Paul King. Vaidina: Ben Whishaw, Nicole Kidman, Sally Hawkins, Julie Walters, Hugh Bonneville, Peter Capaldi, Jim Broadbent

„Pasirūpinkite šiuo meškiuku. Ačiū.“ Aistringi numylėtų Michaelo Bondo knygelių apie meškiuką Padingtoną gerbėjai puikiai žino, kokie svarbūs yra šie žodžiai. Jie buvo užrašyti kortelėje, pakabintoje kailiniuotajam mažyliui ant kaklo tą lemtingą dieną, kai jis pasirodė ant triukšmingos Londono traukinių stoties platformos. Nuo tada, kai 1958 m. debiutavo pirmoji knygelė, Padingtono gerbėjai į savo numylėtinį ir viską, kas su juo susiję, žiūri labai globėjiškai. Ką gi, jie gali ramiai atsipūsti. Šią nuostabią kino adaptaciją pristatę kino kūrėjai meškiuku pasirūpino tinkamai. Rezultatas – vienas puikiausių metų filmų visai šeimai.

Filmas yra labai mielas, tinkamas bet kokio amžiaus publikai, net patiems mažiausiesiems. Tikrasis šio filmo, kurį pristato „Hario Poterio“ prodiuseris Davidas Heymanas ir scenarijaus autorius-režisierius Paulas Kingas, grožis slypi jo žaviame paprastume. Vaikams – tai greitas, smagus ir mielas filmas. Suaugusiesiems – akivaizdi imigracijos parabolė; vilčių ir svajonių kupinas svetimšalis susiduria su šiuolaikinio vakarų didmiesčio realybe ir iššūkiais.

Filmo pagrindas yra atkeliavęs iš knygučių: mažas, ypatingai džemą mėgstantis meškiukas iš Peru miškų aptinkamas Padingtono stotyje ir priimamas į vidurinės klasės Braunų šeimą. Prasideda netikėti nuotykiai, mielas chaosas ir užsimezga tikra draugystė. Ponas ir ponia Braunai (puikieji Hugh Bonneville’is ir Sally Hawkins) bei jų vaikai išties atrodo kaip tiesiai iš knygelės puslapių, o jų nuotykiai pažįstami ir mieli. Čia sutinkame ir pikčiurną kaimyną Poną Karį (Peteris Capaldi), tačiau čia jis yra akivaizdus rasistas, kuriam nerimą kelia meškiuko „džiunglių muzika“. Beje, ponas Braunas iš pradžių į Padingtoną irgi žiūri įtariai, stotyje ragindamas savo šeimą nekreipti dėmesio į meškiuką, nes „jis greičiausiai kažką pardavinėja“. Britai yra šaunuoliai, nebijantys į dienos šviesą ištempti savo pačių ydų. Tiesa, didžiausia grėsmė meškiui kyla iš piktosios taksidermijos meistrės Milicentos (velniška Nicole Kidman), kuri turi kėslų iš mūsų gauruotojo bičiulio pasigaminti iškamšą.

Vizualiai juosta atrodo taip, lyg prastos kokybės 8 dešimtmečio filmas būtų kiek patobulintas Weso Andersono rankose, o galutinį vaizdą ir paskutiniuosius štrichus jam būtų sudėjęs labiau populistinis režisierius. Tai sukuria savotišką ir pasakišką „belaikiškumo“ jausmą: viena vertus, juosta yra moderni, kita vertus – nostalgiška; veiksmas vyksta lyg ir šiandien (Londono panoramoje matyti 2013 metais užbaigtas dangoraižis Shard), tačiau veikėjai nesinaudoja mobiliais telefonais ar internetu. Taip, meškiukas yra sukurtas specialiaisiais efektais, tačiau yra jaukus ir kiek apspuręs – ir tikras (ir labai gražiai įgarsintas Beno Wishaw, kuris galiausiai buvo pasirinktas vietoj Colino Firtho). Meškiuko animacija yra nuostabi – prireikia vos kelių akimirkų, kad žiūrovas užsimirštų, kad Padingtonas nėra gyvas padaras, o tik gabių animatorių kūrinys. Čia išbaigtos visos smulkmenos – nuo jo manierų iki tankaus kailio.

Techniškai juosta primena ekscentriškas vizualines inovacijas, matytas režisieriaus nepriklausomo kino debiute „Bunny and the Bull“ 2009-aisiais, tačiau ji yra labiau nušlifuota ir tinkama didelei kino studijai. Filmo dailininkas -dekoratorius sukūrė puikią, labai „namudinę“ ir tikrą, drąsių pagrindinių spalvų, scenografiją: Braunų namai yra vis naujai atsiskleidžiantis dizaino malonumas. Kaip šią rankomis sukurtą estetiką sujungti su aukščiausios klasės specialiaisiais efektais, kurie suteikia Padingtonui tokius lengvus judesius ir plačią išraiškų paletę? Tai yra iššūkis, su kuriuo „Framestore“ technologijų specialistai susitvarkė nepriekaištingai (taip, tai tas pats kolektyvas, kuris kūrė stebuklus Heymano prodiusuotoje juostoje „Gravitacija“). Čia išlaikyta labai tinkama pusiausvyra, primenanti jaukią senąją animaciją. Taip, juosta yra šviesmečiais nutolusi nuo rudimentinių 8 deš. BBC „Padingtono“ serijų, kuriamų iš popieriaus ir pliušinių žaislų, tačiau išlaiko tą pačią dvasią. Juosta jūsų niekuo nenustebins ir nepriblokš, tačiau taps mielu šiltu paveikslu, įsispraudusiu į žvarbios žiemos kasdienybę.