Europos kosmoso agentūra (ESA) teigia, kad ant kometos nusileidęs jos kosminis aparatas „Philae“ pabudo ir susisiekė su Žeme. „Philae“, pirmasis ant kometos nutūpęs kosminis zondas, praėjusį lapkritį buvo nuleistas ant kometos 67P paviršiaus iš raketos „Rosetta“. Jis veikė 60 valandų prieš išsenkant jo saulės baterijai.
Nuo to laiko kometa palaipsniui artėjo link Saulės ir „Philae“ gavo pakankamai energijos, kad galėtų ir vėl įsijungti. Po šios naujienos su kosminiu zondu susietoje „Twitter“ paskyroje pasirodė nauja žinutė: „Sveika, Žeme! Ar girdite mane?“
Savo tinklaraštyje ESA taip pat pranešė, kad „Philae“ šeštadienį 85-ioms sekundėms užmezgė ryšį su Žeme per „Rosetta“ ir kad tai buvo pirmasis kosminio aparato kontaktas nuo to laiko, kai lapkričio mėnesį jis įžengė į hibernaciją.
„Philae“ sekasi labai gerai. Jis gali veikti -35 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir turi 24 vatus energijos“, - sakė „Philae“ projekto vadovas dr. Stephanas Ulamecas.
Kosminis turistas
ESA vyriausiasis mokslinis patarėjas prof. Markas McCaughreanas sakė: „Praėjo septyni ilgi mėnesiai, ir, būsiu atviras, nebuvome tikri, kad tai įvyks – šiuo metu Europoje yra daugybė labai patenkintų žmonių.“
„Philae“ surinko daugybę mokslinių duomenų, kuriuos tikimasi atsisiųsti, kai tik aparatas ir vėl užmegs kontaktą, sakė jis.
„Manau, kad dabar, kai „Philae“ nubudo, galime viltis, jog greitai turėsime kelių mėnesių vertės mokslinių duomenų“, - pridėjo profesorius.
Tai yra viena svarbiausių akimirkų kosminių tyrinėjimų istorijoje – žmonija pirmą kartą išsiuntė „kosminį turistą“ ant kometos, kuris mums parodys, kas nutiks 67P, šiai kaistant ir keliaujant kosmosu.
Gyvybės kūrimo blokeliai
„Philae“ buvo sukurtas analizuoti kometą sudarančius ledo ir uolienų fragmentus. Prof. Monica Grady iš Atvirojo universiteto teigia, kad dabar mokslininkai tikisi galėsiantys atlikti eksperimentus siekiant išsiaiškint, ar kometos galėjo būti gyvybės Žemėje šaltinis.
Kometos turi daugybę vandens ir anglies, o „juos sudaro tos pačios molekulės, kurios yra atsakingos už gyvybės atsiradimą“, sakė ji.
„Dabar mes bandome išsiaiškinti, ar gyvybės kūrimo blokeliai, t.y. vanduo ir anglį pernešančios molekulės, iš tiesų buvo atgabenti į Žemę iš kometų“, - pridėjo mokslininkė.
Kai „Philae“ pirmą kartą perdavė savo nusileidimo vietos nuotraukas, tyrėjai pastebėjo, kad tai buvo tamsi įduba. Saulę paslėpė aukšta siena, apribojusi roboto saulės modulius galėjusios pasiekti šviesos kiekį. Todėl mokslininkai žinojo turintys tik ribotą laiko tarpą – apie 60 valandų – surinkti duomenis prieš išsenkant roboto baterijai.
Tačiau skaičiavimai taip pat rodė, kad „Philae“ misija greičiausiai dar nesibaigė, nors aparatas galiausiai ir išsijungė. Kometai vis artėjant prie Saulės, o intensyviai šviesai krentant ant „Philae“, kosminis zondas pabudo.
Dabar mokslininkai tikisi, kad „Philae“ gaus pakankamai galios, jog būtų galima atlikti numatytus plataus masto eksperimentus. Vienas svarbiausių būtų įsigręžimas į kometą ir jos cheminės sudėties analizė. Vienas toks mėginimas jau buvo padarytas praėjusiais metais, tačiau nepavyko. Antrasis bandymas dabar taps aukščiausiu prioritetu.
Leis nustatyti koordinates
„Rosetta“ kelionė į 67P truko 10 metų, o skalbimo mašinos dydžio nusileidimo aparatas atšoko mažiausiai vieną kilometrą, kai pasiekė kometos paviršių. Prieš netekdamas galios, „Philae“ atsiuntė savo aplinkos nuotraukas. Nuo to laiko tiksli jo vieta ančiuko formos kometoje buvo nežinoma.
ESA numano, kur greičiausiai slepiasi „Philae“, bet negalėjo pakankamai priartinti „Rosettos“, kad gautų aiškių vaizdų. Kontaktas su „Philae“ dabar leis nustatyti tikslias jo buvimo vietos koordinates.
Šiuo metu kometa 67P yra už 205 mln. km (127 mln. mylių) nuo Saulės, ir link jos artėja. Mokslininkų duomenimis, rugpjūtį ji prie mūsų šviesulio priartės per 186 mln. km, o tada apsisuks ir ims skrieti link išorinės Saulės sistemos.
Kometai artėjant prie Saulės, ją dengiantis ledas ištirps. Šio proceso metu susidarys milžiniškas dujų ir dulkių debesis, ir jeigu „Philae“ ir toliau veiks, jis suteiks mokslininkams unikalią progą „gyvai“ stebėti, kas vyksta ant 67P paviršiaus.
