Žurnalistas Fredrikas Önnevallas šią savaitę stojo prieš teismą dėl kaltinimų žmonių kontrabanda po to, kai padėjo 15-mečiui migrantui Abedui patekti į Švediją. O viskas prasidėjo labai paprastai. Iš pradžių paauglio prašymas nuskambėjo kaip nekaltas pokštas, bet jis kalbėjo visiškai rimtai. „Pasiimk mane kartu!“, - paprašė Abedas. Būtent tą akimirką žurnalistas susidūrė su jo gyvenimą pakeitusia dilema – ar jam ir toliau pranešinėti apie pabėgėlių krizę žiūrovams namuose, ar pabandyti pačiam išspręsti dalį jos?
„Kai gauni tokį tiesioginį prašymą, ką gali padaryti?, – sako jis pats. – Aš galėjau padaryti tik viena: pabandyti padėti.“
Taip prasidėjo kelionė, kuri ketvirtadienį pasiuntė Önnevallą, jo operatorių, bei vertėją prieš Švedijos teismą. Vyrai yra kaltinami žmonių kontrabanda – jie nugabeno 15-metį Abedą iš Graikijos į Švediją, filmuodami dokumentinį filmą, kuris buvo parodytas 2015-aisiais.
Su panašia situacija per praėjusius porą metų susidūrė daugybė europiečių, turėjusių nuspręsti, ar gali tiesiogiai padėti pabėgėliams.
Vėliau Önnevallas policijai sakė, kad jeigu jis nebūtų padėjęs berniukui, jį būtų amžinai persekiojęs kaltės jausmas.
„Kartais sunku suvokti, kad mes tapome simboliais kažko kur kas didesnio negu patyrėme patys, - sakė Önnevallas. – Tačiau labai padeda tai, kad mes neturime jausti kaltės ar gėdos. Dauguma supranta, dėl ko mes taip pasielgėme - net jeigu su mumis nesutinka.“
Kai Önnevallo istorija buvo transliuojama pirmą kartą, ji sulaukė palaikymo iš visos Švedijos, o šalis 2015-aisiais priėmė 167 000 pabėgėlių. Tačiau nuo to laiko visuomenės nuotaikos smarkiai pasikeitė. Prieš metus šalis uždarė savo sieną su Danija, į pabėgėlių priėmimo centrus nusitaikė vandalai ir padegėjai, o rudens pabaigoje šalis pradėjo deportuoti jaunus afganus atgal į jų gimtinę.
Kopenhagoje, Danijoje teismai jau anksčiau buvo kritikuojami „geros valios kriminalizavimu“ po to, kai piliečiai gavo griežtas bausmes vien dėl to, kad siūlė paveržti pabėgėlius, valdžiai siekiant pasiųsti stiprią antiimigracinę žinią. Šimtai švedų taip pat buvo sustabdyti policijos dėl bandymų pervežti pabėgėlius per tiltą iš Danijos, bet tik keli jų buvo apkaltinti žmonių kontrabanda. Prancūzijos teismai taip pat bandė sulaikyti žmones nuo pagalbos į Europą plūstantiems pabėgėliams.
Önnevallo atvejis gali tapti precedentu Švedijos teisėje, sprendžiant, ar tikrai padėti kitam nelaimėje atsidūrusiam žmogui yra nusikaltimas. „Mano supratimas yra tas, kad šios bylos sprendimas leis padidinti teisinio aiškumo trūkumą šioje situacijoje“, - sako žurnalistas.
Danų rašytojas Carstenas Jensenas lygina Önnevallo situaciją su Kevino Carterio. PAR fotožurnalistas išgarsėjo savo 1994 m. padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas nuo bado mirštantis Sudano vaikas. Carteris sakė gailėjęsis to, kad nepadėjo mergaitei; vėliau jis atėmė sau gyvybę.
„Önnevallo dilema tapo kiekvieno žmogaus dilema, - Švedijos laikraštyje „Sydsvenskan“ praėjusį savaitgalį rašo Jensenas. – Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria Europos civilizacija, tikriausiai yra ne milijono žmonių iš kitos kultūros integracija, bet ši kova vardan to, kad piliečiai pamintų savo pačių humaniškumo principus.“
Abedas jau pradėjo naują gyvenimą Švedijoje, prie jo prisijungė jo šeima, ir jis reguliariai bendrauja su Önnevallu. Tačiau, naujajame Švedijos klimate, galima teigti, kad jam pasisekė.
„Situacija yra labai prasta – žmonės nebėra tokie draugiški, - sako Susanna Udvardi iš pabėgėlių paramos grupės „Act for Integration“. – Matome daugybę liūdnų atvejų, kai žmonės yra grąžinami atgal, ir jauni žmonės supranta, kad čia nėra jokios vilties.“
Pats Önnevallas sako, kad savo įsitikinimų nepamins, ir nori „ir toliau pasakoti kitų žmonių istorijas“. Paklaustas, ar, turėdamas galimybę pakeisti situaciją, pasielgtų taip pat, jis sako: „Tai sudėtingas klausimas. Su Abedu pasielgčiau taip pat, nes žinojau, kas būtų, jeigu jam nepadėčiau. Ar aš dėl to gailiuosi? Nė sekundei.“
