Daugiau 
 

Pabaigos nuojauta / The Sense of an Ending

03/10/2017 Aidas
movie-1034-e1489149881170

Režisavo: Ritesh Batra. Vaidina: Jim Broadbent, Charlotte Rampling, Harriet Walter, Michelle Dockery, Matthew Goode, Emily Mortimer

Gražiai sukurta ir iki pašaknų nuoširdi juosta „Pabaigos nuojauta“ yra toks filmas, kuris niekada nebūtų sukurtas Amerikoje (ir daugelyje kitų šalių), jei prie jo nebūtų prisidėjusi tokia vyriausybės remiama organizacija kaip BBC.

Pagal Bukerio premija apdovanotą Juliano Barneso to paties pavadinimo romaną sukurtas filmas pasakoja apie labai nekomercinius dalykus: senėjimą, apgailestavimą, ir slaptą įtarimą, kad mes visi savo pačių gyvenime esame tik keleiviai. Juosta taip pat atsiduoda antikinematografiniais kultūros imperatyvais: universaliai pripažintas, tačiau labai vidinis britų romanas į kino kalbą buvo išverstas tik tam, kad būtų įtvirtintas jo literatūros etalono statusas, proceso eigoje prarandant tai, kas yra knygos stiprioji pusė (tviskanti proza, niuansuotas senstančio vyro vidinis pasaulis).

Tonis Vebsteris (Jimas Broadbentas) yra pagyvenęs, ko gero, mažiausios Londono krautuvėlės savininkas ir darbuotojas. Jo fotoaparatų parduotuvė yra įsispraudusi į amžiaus vidurio komercinio pastato vestibiulį ir skirta išimtinai klasikinių „Leica“ kamerų pardavimui, remontui ir restauracijai.

Tai nėra atsitiktinumas. 7 dešimtmečio viduryje su „Leica“ prekės ženklu jį supažindino jo pirmoji meilė Veronika, (Freya Mavor, „Skins“), kuri vėliau pabėgo su jo geriausiu draugu Eidrianu (Joe Alwynas, „Billy Lynn’s Long Halftime Walk“) palikdama Toniui žaizdą širdyje, kuri net ir po 50 metų vis dar sopa.

Teisiniai reikalai po kelių dešimtmečių nesimatymo sugrąžina Veroniką į Tonio gyvenimą (Veroniką vaidina nuostabi Charlotte Rampling, priverčianti apgailestauti, kad jai teko toks nedidelis vaidmuo). Eidrianas paliko dienoraštį, o nedora Veronikos motina (vos dviejose scenose dalyvaujanti, tačiau neišdildomą įspūdį paliekanti Emily Mortimer) testamentu užrašo jį Toniui. Tačiau mamos testamento vykdytoja Veronika atsisako lengva ranka atiduoti Toniui dienoraštį, galintį atskleisti tiek paslapčių... Į jo gyvenimą įsiveržę praeities vaiduokliai priverčia Tonį leistis prisiminimų labirintais bei stoti akis į akį su neatsakytais klausimais, nepadėtais taškais ir savo paties vaidmeniu pamirštoje jį ir Veroniką vienijančioje tragedijoje.

Kaip jau yra pademonstravęs su šilta komedija apie ilgesį „The Lunchbox“, indų režisierius Riteshas Batra geba apčiuopti žmonių bendravimo niuansus. Ir nors „Pabaigos nuojauta“ (pirmasis režisieriaus filmas anglų kalba) išėjo truputį šleivas, mat šalutinei istorijai buvo skirta per daug dėmesio pagrindinio naratyvo sąskaita, juosta žavi stipriais vaidmenimis (Broadbentas, regis, yra nepajėgus sukurti netikroviško ir neįtikinamo vaidmens). Tačiau tikroji vertė atsispindi veikėjų tarpusavio bendravime, ko geriausias pavyzdys būtų Broadbento ir Harriet Walter („The Crown“), vaidinančios jo kantrią ir gailiaširdę buvusią žmoną, tarpusavio bendravimas ekrane: atskirai jie stiprūs aktoriai, tačiau poroje jie spinduliuoja artimumą ir švelnumą, bei įkūnija pavyzdį, kaip net pažeista sąjunga gali išlikti sveika.

Ši juosta yra savotiškas Iaino McEwano „Atonement“ atitikmuo, tik centrinis herojus čia yra vyriškos lyties. Tonio gyvenimo kelionė puikiai demonstruoja, kaip mes visi bandome atrasti prasmę savo gyvenime, iškreipdami prisiminimus ir naikindami įrodymus, kad viskas atitiktų planą, kurio patys, galbūt, nesuprantame. O taip pat apie tai, kaip tikrąsias mūsų poelgių pasekmes galime įvertinti tik iš laiko perspektyvos.

„Pabaigos nuojauta“ yra apsiaučiama ilgomis lyriško kalbėjimo dalimis, tampančiomis prologu ir epilogu bei nuoroda į tai, koks galėjo būti šis filmas, jei režisierius būtų išdrįsęs pasipriešinti visuotinai priimtinai išminčiai, kad žodžiai yra „nekinomatografiški“, tad į kino ekraną perkeliami romanai privalo būti „atveriami“ ir eksternalizuojami. Tai geras, dėmesio vertas filmas, ypatingai patiksiantis vyresnei ir „gyvenimo mačiusiai“ žiūrovų kartai. Tačiau jei juosta būtų išlaikiusi daugiau šviesios Barneso prozos, ji būtų galėjusi tapti ne „verta dėmesio“, o „ypatinga“. Tai dvi labai skirtingos kategorijos.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu