Daugeliui naujausios pilotuojamos NASA kapsulės „Orion“ paleidimas praėjusį penktadienį priminė seniai pamirštą „Apollo“ eros džiugesį. Šis kosminis laivas yra didesnis ir pilnas naujausių technologijų, tačiau kitais atžvilgiais smarkiai primena „Apollo“ komandinius erdvėlaivius, 7 ir 8 dešimtmečiais gabenusius astronautus į Mėnulį ir atgal.
Tačiau jam dar kai ko trūksta. 7 dešimtmetyje NASA turėjo labai aiškų tikslą: Mėnulį. Kažkokiu būdu „Orion“ tapo žinomas kaip „Marso erdvėlaivis“. Bėda ta, kad dabar nevyksta jokios akivaizdžios lenktynės į Raudonąją planetą, kaip kad 7 dešimtmečio veržimasis į Mėnulį, bei nėra tokio galutinio termino kaip tas, kurį buvo nustatęs JFK.
Vyriausioji NASA mokslininkė Ellen Stofan sako, kad „Orion“ paleidimas veda Ameriką „į tą kelionę į Marsą“. Tačiau ji taip pat prideda: „Nukeliauti į Marsą yra labai sudėtinga... Mes bandome suskirstyti šią problemą į atskiras technologijas, kurias mums reikia sukurti.“
Kitas žingsnis sprendžiant šią problemą yra naujos „Orion“ raketos – Kosminio paleidimo sistemos (SLS) – testavimas, numatomas 2018 m. Tačiau tuomet NASA taip pat turės sukurti ir išbandyti erdvėlaivį, kuris gabens astronautus į 16 mėn. truksiančią kelionę pirmyn bei atgal.
Nepamirškime ir to, kaip reikės apsaugoti žmonių įgulą nuo pražūtingos kosminės radiacijos, su kuria jie susidurs pakeliui, ir kaip juos nuleisti ir vėl paimti nuo planetos paviršiaus. Be jokios realios politinės prievolės padaryti tai kuo greičiau, šias technologijas sukurti gali užtrukti mažiausiai kelis metus, jei ne dešimtmečius.
Prikelta programa
„Orion“ gimė kaip „Mėnulio erdvėlaivis“, pagal George‘o W. Busho planą „Constellation“ turėjęs 2020 m. grąžinti amerikiečių astronautus ant Mėnulio paviršiaus, tačiau po to, kai į Baltuosius rūmus įžengė Barackas Obama, buvo įsakyta šią programą nutraukti. Tuo laiku pasaulinė finansinė krizė buvo pasiekusi kulminaciją, ir lėšų ieškojimas brangiai, vėluojančiai programai, artimai susijusiai su jo respublikonu pirmtaku, greičiausiai nebuvo naujojo prezidento prioritetų sąrašo viršūnėje.
„Tai panašu į giminaičio mirtį“, - sakė NASA vadovas Charlesas Boldenas 2010-aisiais, po pranešimo apie multimilijardinės programos nutraukimą. Tačiau projekto „Constellation“ nutraukimas reiškė ir atleistus darbuotojus, todėl prezidentas greitai susidūrė su aršia politine opozicija iš Kongreso narių, reprezentuojančių apygardas, kuriose yra įsikūrę NASA centrai.
2010 m. balandį, spaudžiamas Kongreso, Obama prikėlė kosminį erdvėlaivį iš mirusių – su keliais dizaino pakeitimais. Tokiu būdu, „Orion“ pilotuojamas kosminių tyrinėjimų erdvėlaivis (CEV) atgimė kaip Universalus pilotuojamas kosminis laivas (MPCV), o aprimus kivirčams grįžo prie savo senojo pavadinimo „Orion“.
Kalbant apie kitus programos „Constellation“ elementus – raketą „Ares I“, jos sunkiesiems kroviniams pritaikyta versiją „Ares V“, bei Mėnulio nusileidimo aparatą „Altair“ – šie mirties nuosprendžio atidėjimo nesulaukė.
Kelionė į Marsą
Obama ir toliau kartojo, kad „Constellation“ kelias yra „neaiškus“, tačiau pažadėjo 2015 m. pradėti naujos sunkiųjų krovinių raketos – vėliau pavadintos SLS – kūrimo darbus, kad „Orion“ pagaliau būtų paleistas į atvirą kosmosą.
Tačiau tuo pačiu metu tapo neaišku, koks bus naujas „Orion“ tikslas, kai buvo atsisakyta skrydžio į Mėnulį. Obama nusprendė žengti toliau nei prezidentas Bushas, ir paskelbė, kad Amerika keliauja į Marsą.
Mėnulis buvo palyginti nesunkiai ir greitai įgyvendinamas tikslas, kuriam įgyvendinti tereikėjo pakankamai lėšų. Cinikai pasakytų, jog Marso paskelbimas nauju misijos tikslu gudriai išspyrė problemą į priešingą aikštės pusę – mat technologijų, kurių reikia įgyvendinti sėkmingą kelionę į Raudonąją planetą ir atgal, horizonte dar nematyti.
Ne paslaptis, kad kelionė į Marsą jau seniai yra daugelio kosmoso bendruomenės atstovų svajonė. Taip pat akivaizdu, kad vien to, jog prezidentas paskelbė apie pilotuojamos misijos į Marsą pradžią, užteko numalšinti dalį šios kritikos.
Asteroido aplankymas
Tačiau nuo to laiko praėjus beveik penkeriems metams, ir Obamai artėjant prie savo prezidentavimo pabaigos, ir vėl kyla klausimas, ką daryti su „Orion“ – bent per tą laiką, kol yra kuriamos tos svarbios Marso technologijos.
Tarp siūlomų idėjų yra asteroido aplankymas, tačiau tai nebuvo penktadienį įvykusio „Orion“ paleidimo naujienų konferencijos centre. Pastarasis pasiūlymas žiniasklaidos jau buvo įvertintas pakankamai kontraversiškai, ir, bet kuriuo atveju, kelionė į asteroidą neskamba labai išdidžiai. Taip „Orion“ tapo žinomas kaip „Marso erdvėlaivis“.
Tačiau neapgaudinėkime savęs – praeis dar daug laiko, kol pamatysime Amerikos vėliavą raudonoje Marso dirvoje.
