Kęstutis Navickas
Lietuvoje tik kas antras 11-15 metų amžiaus berniukas ir kas penkta mergaitė gali būti laikomi fiziškai aktyviais, rodo statistiniai tyrimai. Fiziškai aktyvių vaikų skaičius mažėja, todėl sporto pasaulio atstovai tikina, jog kuo skubiau reikia ieškoti alternatyvų žalingiems jaunuolių užsiėmimams pakeisti ir fiziniam aktyvumui didinti.
„Sportuojantis žmogus tampa sveikesnis, praskaidrėja jo mintys, pasikeičia požiūris į gyvenimą, formuojasi naujos vertybės, kurios padeda augti įvairiapusiškai išsilavinusiai asmenybei“, – sako geriausias visų laikų Lietuvos badmintonininkas olimpietis Kęstutis Navickas.
Tėvų pavyzdys lemiamas
K.Navicko teigimu, dėl netinkamai pasirinkto gyvenimo kelio nereikėtų kaltinti tik jaunuolių – tėvų pavyzdys yra lemiamas veiksnys, kuris padeda pagrindus asmenybei formuotis. Pekino olimpinių žaidynių 9-osios vietos laimėtojas sako, jog už viską, ką turi šiandien, yra dėkingas tėvams, kurie jį pastūmėjo į sporto pasaulį.
„Pasyvus jaunimo požiūris į sportą yra didžiulė bėda, o tokio požiūrio toleravimas iš tėvų pusės – nedovanotinas. Auga paliegęs, nesportiškas jaunimas, kyla užimtumo problema. Gaila, kad tokio gyvenimo būdo pasekmės suvokiamos per vėlai“, – kalbėjo 10 kartų Lietuvos badmintono čempionu tapęs sportininkas.
Jam antrina ir Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas. Anot jo, diegiamos vertybės šeimoje yra svarbus faktorius, tačiau aplinkiniai taip pat daro įtaką. Jis sako, kad jaunuoliui reikia parodyti pakaitalą neigiamai veiklai – jeigu nuvesi vaiką į sporto būrelį, parodysi alternatyvą slankiojimui gatvėmis, ten jis susipažins su naujais žmonėmis, kurie skatins sugrįžti, bus pavyzdys.
„Vos kas antras berniukas ir kas penkta mergaitė sportuoja taip, kad juos būtų galima laikyti fiziškai aktyviais. Mažo sportinio aktyvumo problema tampa opesnė, pažvelgus į statistiką – penktadalis paauglių prisipažįsta rūkantys ir bene trečdalis yra buvę apsvaigę nuo alkoholio. Kadangi pasirinkusiųjų tokį gyvenimo būdą yra daugiau nei sportuojančiųjų, fizinio aktyvumo skatinimas yra būtinybė, norint pakeisti susiklosčiusią situaciją. Svarbu visuomenę sudominti sportu ir užkrėsti sektinais pavyzdžiais“, – teigė ekspertas.
Bijo suklysti, todėl geriau nieko nedaro
Užsienyje daug laiko praleidžiantis K.Navickas mano, jog lietuviai turi labai blogą ydą – bijo suklysti, būti nepripažinti, yra linkę save nuvertinti. Dėl to bijo imtis naujos veiklos, išsikelti siekiamus tikslus.
„Jaunimas Lietuvoje save per daug nuvertina ir bijo suklysti. Daug laiko esu praleidęs užsienyje, kur jauni žmonės skiria visą energiją ir atkakliai siekia įgyvendinti savo tikslą. Nebijo klaidų, iš jų pasimoko. Lietuviai kūrybingi, tačiau neryžtingi, tai pastebima ir sporte“, – kalba badmintonininkas.
Tėčio į sportą pastūmėtas Kęstutis Navickas sako, jog nuo pirmos treniruotės sužavėjęs badmintonas davė supratimą apie sveiką gyvenseną, atvėrė daug galimybių, suformavo kaip įvairiapusį ir išsilavinusį žmogų.
„Sportas man suteikė neįkainojamą patirtį, nes tapau disciplinuotas, išmokau koncentruotis į teigiamus dalykus: tikslo siekimą, sveiką gyvenimo būdą, asmeninį tobulėjimą. Labai džiaugiuosi, kad nebuvo laiko užsiimti niekais, trankytis gatvėse ir veltėdžiauti. Vietoj to aplankiau daug šalių, susipažinau su nuostabiais žmonėmis ir kultūromis. Sukaupiau didžiulę gyvenimišką patirtį, kuri yra mano didžiausias turtas“, – atviravo sportininkas.
Sportas – visapusė nauda
Vyrauja nuomonė, kad jaunimas neturi laiko užsiimti sportu, yra pavargęs, dėl sportui skiriamo laiko gali nukentėti mokslų rezultatai. Klaidingai manoma, jog profesionalių sportininkų galvose ūžia vėjai. Anot A.Mačiuko, netiesa, jog sportas nepadeda protinei veiklai. Priešingai – fizinis lavinimas yra būtinybė, siekiant pagerinti savijautą ir mokslo rezultatus.
„Fizinis aktyvumas privalo būti skatinamas nuo vaikystės. Daugybė tyrimų liudija, jog kasdien daroma mankšta ne tik teigiamai atsiliepia jaunuolių sveikatai, bet ir mokymosi rezultatams, suaktyvėja protinė žmogaus veikla. Sportuojant mažesnė tikimybė patekti į prastą kompaniją. Kai tave supa fiziškai aktyvi aplinka, tu stengiesi lygiuotis į geresnį už save, o tai skatina tobulėti“, – šnekėjo A. Mačiukas.
