Šiandien mūsų šalies ekonomikos toli gražu negalime vadinti idealia, bet prezidentui Barackui Obamai bebaigiant savo paskutinę kadenciją, jis ją palieka kur kas geresnės būklės negu rado.
Tiesą sakant, Obama savo valdymą užbaigia su vienu didžiausių nedarbo lygio sumažėjimu nuo pat šios statistikos skaičiavimo pradžios. Jį pralenkė tik Billas Clintonas, kurio valdymo laikotarpiu nedarbas nukrito nuo 7,3 proc. 1993 m. sausį iki 3,9 proc. 2000 m. gruodį. Tuo tarpu, kai Obama atėjo į Baltuosius rūmus pačioje recesijos gilumoje, šalies nedarbo lygis siekė 7,8 proc. Praėjusį mėnesį jis buvo panašus, kaip ir pastaraisiais metais – 4,7 proc. Nors tai buvo didelis nukritimas, vidutinis nedarbo lygis Obamos prezidentavimo laikotarpiu vis dėlto buvo palyginti aukštas, 7,4 proc. Apskritai kalbant, nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose krito sulig kiekvienu demokratu prezidentu, išskyrus Jimmy Carterį, o kilo sulig kiekvienu respublikonu prezidentu, išskyrus Ronaldą Reaganą.
Tiesa, ši statistika nėra tokia reikšminga, kokia gali pasirodyti. Kad ir kaip visuomenė yra linkusi galvoti priešingai, paprastai ekonomistai teigia, kad prezidentai turi labai mažai įtakos bendrai ekonomikai, bent jau lyginant su verslo daroma įtaka, technologinių inovacijų vystymosi tempu, bei globalios ekonomikos reiškiniais. O ir prezidentų per pastarąjį šimtmetį mes neturėjome tiek jau daug, kad būtų galima daryti kažkokias tvirtas išvadas.
Nedarbo lygio kritimas Obamos vadovavimo laikotarpiu taip pat slepia vieną nerimą keliantį faktą – kad vis daugiau žmonių apskritai pasitraukia iš JAV darbo rinkos ir joje nebedalyvauja. Taigi, iš dalies dėl nedarbo lygio kritimo galime „kaltinti“ tai, jog kai kurie žmonės tiesiog nustojo ieškotis darbo. JAV vyriausybė į savo nedarbo statistiką įtraukia tik tuos asmenis, kurie neturi darbo, bet per praėjusį mėnesį jo aktyviai ieškojo. „Nusivylę bedarbiai“ – kurie galėtų dirbti, bet nebeieško darbo – į statistiką nėra įtraukiami.
„Jeigu jūs, jūsų šeimos narys, ar bet kas kitas neturi darbo ir prarado viltį jį susirasti – jeigu jūs taip beviltiškai nerandate darbo, kad per pastarąsias keturias savaites nustojote jo ieškoti – tuomet Darbo departamentas neskaičiuoja jūsų kaip bedarbio, - sako „Gallup“ apklausų centro pirmininkas Jimas Cliftonas. – Oficialūs duomenys yra klaidinantys.“
Tačiau pastarieji bedarbiai patenka į kitą statistiką – dalyvavimo darbo rinkoje. Jeigu atkreipsime dėmesį į tuos skaičius, ypač tarp darbingiausio amžiaus darbuotojus (25-54 m.), tuomet pamatysime, kad abiejų Obamos kadencijų laikotarpiu jų dalyvavimo darbo rinkoje lygis krito, nors per pastaruosius dvejus metus ir pradėjo po truputį atsigauti. Iš viso per tą laiką darbo rinką paliko net 14,9 mln. darbingo amžiaus žmonių, skelbia Darbo statistikos biuro duomenys. Tai rodo, kad daugybė amerikiečių, kurie galėtų dirbti, vietoje to yra nustumti į visuomenės paraštes.
Niekas tiksliai negali pasakyti, kodėl taip yra, tačiau yra ne viena galima priežastis, sako Jedas Kolko, darbo paieškos portalo „Indeed“ vyriausiasis ekonomistas. Dauguma analitikų dėl to kaltina technologijų proveržį ir darbo automatizavimą, kas panaikino gerai apmokamas darbo vietas mažiau kvalifikuotiems darbuotojams. Kiti teigia, kad dėl to gali būti kaltas aukštas įkalinimų lygis, kas palieka vis daugiau žmonių su kriminaliniais įrašais ir smarkiai apsunkina jų galimybes susirasti darbą. Tretieji mano, kad prie viso to dar prisideda ir priklausomybės, nuo kurių kenčia vis daugiau žmonių, o dar kiti kaltina netgi kompiuterinius žaidimus, kurie neva sumažina žmonėms norą dirbti. Kad ir kokios būtų tikrosios šios problemos priežastys – greičiausiai jų yra ne viena – akivaizdu, kad tai menkai tepriklauso nuo prezidento kontrolės.
