JAV prezidento Baracko Obamos istorinis vizitas Hirošimoje neturėtų būti interpretuojamas kaip atsiprašymas, antradienį kalbėjo Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas, kiek anksčiau pasklidus pranešimams, kad Obama taps pirmuoju pareigas einančiu Jungtinių Valstijų prezidentu, apsilankysiančiu mieste, ant kurio Amerika paskutinėmis II-ojo pasaulinio karo dienomis užmetė atominę bombą, nusinešusią 140 000 žmonių gyvybių. Obama į Hirošimą atvyks gegužės 27 d., po G7 grupės susitikimo Japonijoje.
Reporterių paklaustas, ar tai gali būti laikoma atsiprašymu, Earnestas atsakė: „Jeigu žmonės tai interpretuos tokiu būdu, jie interpretuos tai klaidingai.“
Baltųjų rūmų atstovas spaudai taip pat atsisakė komentuoti Amerikos sprendimo susprogdinti atominę bombą moralumą. Jis pasakė: „Prezidentas tikisi, kad šis vizitas dar aiškiau pademonstruos jo siekį sukurti planetą be branduolinių ginklų.“
Nors Earnestas ir pripažino, kad JAV tenka „ypatinga atsakomybė“ už Hirošimos subombardavimą, jis taip pat sakė, jog negalime pamiršti tos „puikios amerikiečių kartos“, kuri kovojo II-ajame pasauliniame kare.
„Yra daugybė žmonių, kurių nuomonės dėl šios kelionės išsiskiria, - sakė jis reporteriams antradienį. – Prezidentas turės progą aplankyti memorialinį taikos parką ir pats pasidalinti savo įžvalgomis apie vizitą į šį miestą.“
Earnestas pridūrė: „Prezidentas tikrai supranta, kad Jungtinėms Valstijoms tenka ypatinga atsakomybė. Jungtinės Valstijos ir toliau išlieka vienintele šalimi, panaudojusia branduolinius ginklus. Tai reiškia, kad mūsų šalis ypač atsakingai turėtų siekti juos eliminuoti. Tačiau negalima sumenkinti puikiausios amerikiečių kartos, kuri nuo tironijos išgelbėjo ne tik JAV, bet ir visą pasaulį.“
91-erių Sunao Tsuboi, atakas išgyvenusių žmonių organizacijos vadovas, pasveikino JAV prezidento sprendimą, kalbėdamas per Japonijos nacionalinį televizijos kanalą NHK. „Mums nereikia atsiprašymo, - sakė Tsuboi. – Tik norime, kad jis padėtų gėlių prie taikos memorialo ir minutėlei nuleistų galvą. Tai būtų pirmas žingsnis norint panaikinti branduolinius ginklus.“
Tuo tarpu Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe antradienio vakarą reporteriams sakė, kad labai laukia, kai „vienintelės pasaulyje šalies, nukentėjusios nuo branduolinių išpuolių, ministras pirmininkas ir vienintelės pasaulyje šalies, kare panaudojusios branduolinius ginklus, lyderis drauge pagerbs karo aukas“.
Gandai, kad Barackas Obama apsilankys Hirošimoje, pasklido po JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry vizito Japonijoje balandžio mėnesį. Jo metu Kerry padėjo vainiką prie nežinomo kareivio kapo ir pasakė emocingą kalbą. Vizitas buvo teigiamai sutiktas Japonijoje. Tuo tarpu Obama dar 2009-aisiais lankydamasis šalyje pasakė, kad jam būtų garbė apsilankyti Hirošimoje ir Nagasakyje, kuris taip pat buvo subombarduotas 1945 m.
Anksčiau šiais metais Hirošimos miesto meras Kazumi Matsui pasakė, kad JAV prezidento vizitas labai padėtų branduolinio nusiginklavimo kampanijai. 1945-ųjų atakas išgyvenę žmonės ir jų artimieji taip pat jau ne kartą ragino Obamą atvykti ir savo akimis pamatyti naikinimo mastą bei kaip per pastaruosius 70 metų pasikeitė miestas. 91-erių Sunao Tsuboi, atakas išgyvenusių žmonių organizacijos vadovas, pasveikino JAV prezidento sprendimą, kalbėdamas per Japonijos nacionalinį televizijos kanalą NHK.
„Mums nereikia atsiprašymo, - sakė Tsuboi. – Tik norime, kad jis padėtų gėlių prie taikos memorialo ir minutėlei nuleistų galvą. Tai būtų pirmas žingsnis norint panaikinti branduolinius ginklus.“
„Labai tikiuosi, kad ponas Obama taip pat susitiks su aukomis ir išklausys jų istorijas“, - jam antrino 82-ejų Reiko Yamada, išgyvenusi Hirošimos sprogdinimą. 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną ji sėdėjo pamokoje, kai staiga ją parbloškė sprogimo banga. Ji išgyveno pasislėpusi požeminiame bunkeryje.
„Mačiau daug kūnų, mačiau, kaip tėvai netenka savo vaikų, ir kaip vaikai po tos dienos daugiau niekada nebepamato savo tėvų, - kalbėjo ji. – Tikiuosi, kad ponas Obama pasinaudos šia proga ir pažadės pasauliui, jog tokia tragedija daugiau niekada nebepasikartos.“
Tačiau Obamos sprendimas buvo gana nepalankiai sutiktas svarbios JAV sąjungininkės Azijoje Pietų Korėjos. Kai kurie šalies leidiniai išreiškė nepasitenkinimą Obamos vizitu į Hirošimą, prisimindami neišspręstą Japonijos karo meto agresijos problemą, įskaitant 35-erius metus trukusią Korėjos pusiasalio okupaciją. Tačiau Pietų Korėjos vyriausybė leido suprasti, jog neprieštarauja šiam JAV prezidento sprendimui.
„Kaip mes suprantame, prezidentas Obama šį sprendimą priėmė norėdamas ir toliau siekti taikos ir saugumo pasaulyje be branduolinių ginklų“, - sakė vienas aukšto rango Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
