Nugaros skausmai dažniausiai vargina jaunus, darbingo amžiaus žmones. Tarp vyresnių nei 60 metų sergamumo kreivė leidžiasi. Susidariusi klaidinga nuomonė, kad šia liga serga žmonės, dirbantys fizinį darbą. Nustatyta, kad ji vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių. Ligos atsiradimą paskatina vibracija, svorių kilnojimas, statiniai-dinaminiai virškrūviai stuburui, peršalimas, nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikis sėdėjimas, emocinė įtampa, netaisyklinga laikysena, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas. Turi įtakos genetiniai faktoriai, stuburo kraujagyslių anomalijos, imuninės sistemos deficitas, endokrininės, medžiagų apykaitos sutrikimai. Pastebėta priklausomybė nuo paciento kompleksijos – dažniau serga aukšti, liesi ir žemi, nutukę asmenys. Vyrai serga 1,5-3 kartus dažniau negu moterys.
Nugaros skausmas gali būti įvairių vidaus organų ligų atspindys. Tai – kasos, žarnyno ligos, pilvo srities aortos aneurizma, ginekologinės, urologinės, psichogeninės ligos. Tačiau dažniausiai skausmo priežastis susijusi su stuburo pažeidimais. Tai – stuburo išvaržos, slankstelių pasislinkimas, stuburo kanalo susiaurėjimas, slankstelių nestabilumas, augliai, stuburo traumos, herpes zoster, uždegiminės ligos, tarpslankstelinių sąnarių ar jų kapsulės pažeidimas, stuburo raiščių patempimas, stuburo raumenų pakitimai, nervų pažeidimai.
Į gydytoją dažniausiai kreipiasi pacientai pasireiškus ūminiams strėnų skausmams. Ligoniai skundžiasi strėnų „nudiegimu“. Paprastai jis atsiranda po tam tikro judesio, dažniausiai – pasilenkus į priekį pasisukant. Kartu su aštriu „nudiegiančiu“ skausmu nugara įgauna priverstinę, sulenktą padėtį. Žmogus negali išsitiesti, sustingsta toje būsenoje. Būna sunku vaikščioti, stovėti, surasti neskausmingą padėtį. Kančias kažkiek galima sumažinti gulint ant šono ar nugaros, sulenktomis kojomis. „Nudiegimas“ arba lumbago trunka nuo kelių dienų iki 2-3 savaičių. Gydant pirmiausia rekomenduojamas gulimasis režimas. Tikslinga gulėti ant nugaros, šiek tiek pakėlus kojas, pasidėjus jas ant pagalvės ar ant sulankstytos antklodės. Vartojant nuskausminamųjų, kraujotaką gerinančių ir uždegimą slopinančių preparatų, akupunktūrą, elektrines procedūras, skausmai per savaitę dažniausiai nurimsta. Sveikstantiems ligoniams patartina greičiau grįžti prie įprastinės fizinės veiklos. Neretai stuburo, ypač strėnų, skausmai užsitęsia arba kartkartėmis pasikartoja. Gydant vertebrogeninės kilmės ūminį nugaros skausmą pagrindinis tikslas yra nutraukti ratą: skausmas-spazmas-išemija.
Sudėtingesnė ligos eiga ir gydymas, jei ligonis skundžiasi skausmu, plintančiu į koją, kojos aptirpimu. Tuomet padeda daugybę šiuolaikinės ir tradicinės Rytų medicinos gydymo metodų.
Jeigu konservatyvus gydymas padeda ir skausmai nurimsta, toliau rekomenduojamas saikingas fizinis aktyvumas. Jis naudingas nugarai, širdies ir kraujagyslių sistemai, pagerina bendrą savijautą. Daktaro parinktas mankštos pratimų kompleksas sustiprins nugaros raumenis, pagerins laikyseną. Tinkamiausia sporto šaka yra plaukimas, nes vandenyje stuburo apkrovimas nedidelis, traumos galimybė maža. Taip pat rekomenduojamas slidinėjimas lygumoje, ėjimas. Kad nepasikartotų nugaros skausmai, būtina išmokti taisyklingai sėdėti, stovėti, kelti bei nešti svorius. Dėvėkite patogią avalynę, sunkiai dirbdami naudokitės ortopediniais diržais. Bet ką dirbant svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta. Sunkius daiktus stenkitės nešti išsitiesę, juos laikyti kuo arčiau kūno. Svorį turi jausti kojų, o ne nugaros tiesiamieji raumenys. Nepatartina miegoti hamako tipo spyruoklinėje lovoje. Lovos paviršius turi būti lygus, kad atsigulus neįdubtų. Žmogus turi prisitaikyti prie ligos: nepamiršti apie ją darbe, namuose, atostogaudamas. Paskirkime kasdien 10-15 minučių stuburo mankštai ir pastebėsime, kaip po kelių savaičių liga pradės rimti.
