Kai prezidentas Barackas Obama buvo paskelbtas 2009-ųjų metų Nobelio taikos premijos laureatu, šis sprendimas buvo vertinamas labai nevienareikšmiškai.
Pats Obama prisipažino, kad toks sprendimas jį nustebino. Konservatoriai netruko išreikšti pasipiktinimą, ir net prezidento rėmėjai kvestionavo, ar tikrai šis apdovanojimas buvo pelnytas.
Praėjus šešeriems metams, ilgametis Nobelio instituto direktorius ir Nobelio taikos premijos komiteto sekretorius Geiras Lundestadas viešai ir oficialiai pakomentavo šį sprendimą. Ketvirtadienį pasirodžiusiuose jo naujuose memuaruose „Taikos sekretorius. 25 metai su Nobelio premija“ („Secretary of Peace, 25 years With The Nobel Prize“), jis tikina, kad Obamos apdovanojimas „nepateisino komisijos lūkesčių“.
„Iš laiko perspektyvos mes dabar galime pasakyti, kad ištiestos pagalbos rankos Obamai argumentas buvo tik iš dalies teisingas“, – knygoje rašo jis.
Po 25 tarnybos metų atsistatydinęs iš Nobelio premijos darbuotojo pareigų, Lundestadas interviu „Associated Press“ sakė, kad komitetas tikėjosi, jog premija sustiprins Obamą, tačiau ji „nedavė trokštamo rezultato“.
„Netgi dauguma Obamos rėmėjų mano, kad jam suteikta premija buvo klaida, – memuaruose rašo Lundestadas. – Šia prasme komitetas nepasiekė to, ką tikėjosi pasiekti“.
Pasirodžius Lundestado knygai, net keli žiniasklaidos šaltiniai pranešė, jog buvęs sekretorius „gailisi“ dėl sprendimo įteikti Obamai šią premiją, tačiau pats Lundestadas (kuris, būdamas sekretoriumi, komitete balsavimo teisės neturėjo) sakė AP, kad jis „nėra prieš“ komisijos sprendimą, tiesiog šio žingsnio rezultatas „neatitiko“ lūkesčių.
Paprastai Nobelio premijos teikėjų atstovai nekalba apie tai, kas vyksta už uždarų durų, štai kodėl Lundestado memuarai taip nustebino žmones savo atvirumu. Be komentarų apie apdovanojimą Obamai, Lundestadas taip pat sukritikavo buvusio Norvegijos ministro pirmininko Thorbjorno Jaglando paskyrimą į komitetą. Lundestadas tikina, kad Janglandas „neturėjo būti paskirtas į komitetą, kuris taip dažnai pabrėžia savo nepriklausomybę“.
Lundestadas sako, kad jis norėtų „siekti daugiau atvirumo dėl Nobelio premijos skyrimo, kuriam dabar yra taikoma 50 metų slaptumo taisyklė“. Nobelio fondo atstovė Annika Pontikis sakė, kad organizacija „prieš tai nori perskaityti knygą, o tik tada ką nors komentuoti“.