Šių metų Nobelio literatūros premija atiteko prancūzų rašytojui romanistui Patrickui Modiano. Šis rašytojas nebuvo minimas tarp realiausių pretendentų gauti premiją.
Švedijos karališkosios mokslo akademijos komisija paskelbė, kad jis įvertintas „už atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį“.
Autorius gaus daugiau nei 3 mln. litų piniginę premiją už viso gyvenimo pasiekimus. Jam bus įteiktas ir auksinis medalis bei diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas. Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
„Iš tiesų aš niekuomet negalvojau daryti ką nors kitą, - 2011 m. viename interviu sakė P.Modiano. - Neturėjau jokio diplomo, jokio aiškaus tikslo, kurį norėčiau pasiekti. Jaunam rašytojui sunku pradėti taip anksti. Iš tiesų, man nepatinka skaityti savo ankstyvąsias knygas. Ne dėl to, kad man jos nepatiktų, tačiau aš ten savęs neatpažįstu, kaip koks senas aktorius žiūrintis į save vaidinantį jaunuolį".
69 metų P.Modiano, kuris šiuo metu gyvena Paryžiuje ir itin retai duoda interviu, yra gerai žinomas rašytojas Prancūzijoje, jis 1978 metais buvo įvertintas prestižine Gonkūrų premija už romaną „Tamsių krautuvių gatvė“ (Rue des Boutiques Obscures). Rašo scenarijus filmams, knygas vaikams, tačiau daugiausia romanus. Pagrindinės kūrybos temos – atmintis, identiteto paieškos, laikas.
Jis gimė vakariniame Prancūzijos sostinės priemiestyje, 1945-ųjų liepą, praėjus dviem mėnesiams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Jo tėvas buvo Italijos žydų kilmės ir su jo motina, belgų aktore, susipažino per Paryžiaus okupaciją. Rašytojo kilmė padarė didelę įtaką jo kūrybai.
Žydiškumas, nacių okupacija ir tapatybės praradimas yra temos, vis iškylančios jo romanuose, tarp kurių yra 1968-ųjų „Žvaigždės aikštė“ (La Place de l'Etoile), vėliau Vokietijoje pavadinta svarbiu postholokaustiniu veikalu.
P.Modiano už pirmą didelį savo proveržį yra skolingas draugystei su motinos draugu, prancūzų rašytoju Raymond Queneau, kuris pirmasis pristatė jį leidyklai „Gallimard“, kai jam buvo dvidešimt keleri.
Paryžiuje gyvenantis P.Modiano vengia žiniasklaidos ir retai sutinka duoti interviu. 2012 metais jis laimėjo Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją. P.Modiano – 11-as prancūzų autorius, įvertintas Nobelio premija.
Romanistas savo kūriniuose daugiausiai dėmesio skyrė Antrajam pasauliniam karui ir XX a. penktajam dešimtmečiui. P.Modiano žinomiausias dėl savo dviejų novelių „Dingęs žmogus" ir „Lacombas Lucienas".
Į lietuvių kalbą išversti keli P.Modiano kūriniai - 1993 m. leidykla „Vaga“ išleido romaną „Tamsių krautuvių gatvė“ (vertė P.Bieliauskas), 1999 m. „Alma littera“ išleido „Povestuvinę kelionę“ ir „Iš užmaršties gelmių“, o 2011 metais buvo išverstas romanas „Horizontas“ („Baltos lankos“).
Prieš šios premijos įteikimą buvo įnirtingai svarstoma, kas yra realiausias kandidatas gauti šį prestižinį literatūrinį apdovanojimą. Likus vos kelioms valandoms iki paskelbimo vienu realiausių kandidatų laikytas Haruki Murakami. Tiesa, jo pavardė kaip realiausio kandidato minima jau ne pirmus metus. Tarp kitų kandidatų buvo minima baltarusių žurnalistė Svetlana Aleksijevič bei Kenijos rašytojas Ngugi wa Thiongas. Už Ngugi wa Thiong'o trečiadienį vakare buvo dažniausiai statoma lažybų firmoje „Ladbrokes“, be to, jis buvo netoli viršūnės interneto lažybų svetainėse „Betsson“ ir „Unibet“.
Švedų dienraščio „Aftonbladet“ literatūros kritikė Pia Bergstroem 76 metų Kenijos rašytoją taip pat laiko vienu iš tikėtinų pasirinkimų ir pavadino jį „populiariu pasakotoju ir užkietėjusiu antikolonijiniu disidentu“.
Šiemetinio laureato pavardė favoritų tarpe aptarinėjama nebuvo.
Praėjusiais metais Nobelio literatūros premija buvo skirta Kanados rašytojai Alice Munro. Apsakymų ir novelių meistre laikoma A.Munro tapo pirmąja kanadiete, kuriai šį apdovanojimą skyrė Švedijos Nobelio komitetas, nes Monrealyje gimęs Saulas Bellow persikėlė gyventi į Čikagą, būdamas devynerių metų, ir yra laikomas JAV rašytoju.
Nei Stokholme, nei kitur niekas iš tikrųjų nežino, kaip laureatą renkanti Švedijos akademija priima savo sprendimą. Svarstymas vyksta už uždarų durų ir yra įslaptinamas 50-čiai metų.
Žinoma tik tai, kad kasmet Švedijos akademija vasario mėnesį parengia visų gautų nominacijų – šį kartą jų skaičius yra 210 – sąrašą, kuris gegužę sutrumpinamas iki penkių pavardžių.
