Vienas iš įtakingiausių šiaurės Nigerijos musulmonų lyderių paragino savo tautiečius apginti save nuo ekstremistinės „Boko Haram“ islamistų grupuotės vykdomų atakų.
Kano emyras Muhammadas Sanusi sakė, kad gyventojai turėtų „gauti viską, ko reikia“, kad apsaugotų save. Ekspertų teigimu, tokia intervencija yra labai netikėta.
Tuo tarpu policijos atstovai teigė, kad emyro komentarai buvo „raginimas sukelti anarchiją“ ir neturėtų būti vykdomi.
Emyras, kuris anksčiau šiais metais paliko Nigerijos centrinio banko valdytojo pareigas, paprastai nesikiša į politinius šalies reikalus. Šiuos komentarus jis išsakė per maldininkų susitikimą, reaguodamas į dar kelis per pastarąsias dienas įvykdytus išpuolius, dėl kurių yra kaltinama „Boko Haram“.
Šiai grupuotei priklausantys džihadistai ir toliau kelia sumaištį šiaurės rytų Nigerijos dalyse, kur užiminėja miestus ir kaimelius, kuriuose po to įveda griežtą savo islamo teisės interpretaciją.
„Boko Haram“, kuri reiškia „vakarietiškas švietimas yra draudžiamas“, dažniausiai taikosi į švietimo įstaigas, iš kurių kai kurios dabar yra saugomos apsiginklavusių savisaugos grupuočių.
Dezertyruojantys kareiviai
Emyras, kuris smarkiai kritikavo Nigerijos vyriausybę dar būdamas bankininkas, sakė, kad žmonės neturėtų baimintis sukilėlių ir turėtų pasiruošti save apginti.
„Šie teroristai žudo mūsų berniukus ir grobia mūsų mergaites, kad prievarta įtrauktų jas į vergiją“, - sakė jis.
„Žmonės neturėtų sėdėti sudėję rankas ir sakyti, kad malda yra vienintelė išeitis. Žmonės turėtų suprasti, kaip svarbu yra nuolat būti pasiruošusiems ir įsitikinti, kad jie turi viską, ko reikia, kad galėtų save apsaugoti. Turime būti pasiruošę paaukoti savo gyvybes“, - teigė emyras.
Musulmonų lyderis taip pat sakė, kad Nigerijos gyventojai neturėtų laukti pagalbos iš kariuomenės, vis daugėjant pranešimų apie dezertyruojančius kareivius, ir teigė, jog jie neturi tokios karinės įrangos, kaip kovotojai.
Policijos atstovas Emmanuelis Ojukwu sakė: „Bet koks piliečių raginimas apsiginkluoti yra raginimas kelti anarchiją ir nesilaikyti įstatymų. Į tokį raginimą reikėtų nekreipti dėmesio. Policijos pajėgos vykdo savo pareigą ginti gyvybes ir nuosavybę“.
Tačiau civiliai jau vaidina svarbų vaidmenį kovoje su ekstremistais, formuodami vietines „budrumo komiteto“ grupes (dar žinomas kaip jungtinės civilių operatyvinės grupės) ir dabar tai yra jau platesnio masto raginimas pasipriešinti ir įsitraukti į kovas.
Nors emyras garsiai ir nepaminėjo pačios „Boko Haram“ grupuotės, tačiau tai vis tiek buvo aršus sukilėlių pasmerkimas. Labai netikėta, jog Kano emyras taip atvirai kalba apie šią problemą.
Muhammadas Sanusi dar būdamas centrinio banko valdytoju nuolat kritikuodavo vyriausybės darbą, ir kai kurie jo priešininkai sukritikavo jį dėl to, kad jis apie problemą ėmė kalbėti tik dabar, tačiau negalima neigti, jog situacija šiaurės rytų Nigerijoje vis prastėja.
Stipri emyro pasiųsta žinia smarkiai kontrastuoja su vyriausybe, kuri beveik nekalba apie konfliktą, tik dažnai kartoja, jog sukilėliai bus nugalėti.
Šį savaitgalį viena vietinė „budrumo komiteto“ grupuotė padėjo kariuomenei perimti Čiboko miesto kontrolę. „Boko Haram“ kovotojai balandžio mėnesį iš šio miesto pagrobė 200 mokyklinukių ir tokiu būdu sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje.
Mokyklos vėl atidaromos
„Boko Haram“, kuri teigia kovojanti tam, kad Nigerijoje įkurtų islamistinę valstybę, per pastaruosius mėnesius dažnai taikosi į kaimus Borno valstijoje. Pranešama, kad sekmadienį surengto reido metu buvo nužudyta daug „Boko Haram“ narių.
Mokyklos Borno valstijoje buvo uždarytos prieš aštuonis mėnesius, dėl saugumo grėsmės po šios teroristinės grupuotės vykdomų atakų.
Vyriausybės pareigūnų teigimu, 450 pradinių mokyklų pirmadienį jau pradėjo savo darbą. Planuojama, kad galiausiai bus iš naujo atidaryta beveik 1 400 valstijos mokyklų.
Vyriausybės švietimo komiteto pirmininkas Mohammedas Dongelas sakė, kad mokyklos buvo aptvertos tvoromis, o sargybiniai užtikrins „24 valandų per parą apsaugą“.
Tuo tarpu vidurinės Borno mokyklos kol kas liks uždarytos, kol jose besiglaudžiantys namų netekę asmenys galės būti perkelti į kitas laikinas prieglaudas.
