Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių liko dar 8 mėnesiai, tačiau krepšinio rinktinių šansai kovoti dėl medalių bus pradėti matuoti jau netrukus. „Tik nenuvertinkite lietuvių“, – bandydamas užbėgti visoms prognozėms už akių, jaudinančiame straipsnyje apie Lietuvą rašo amerikiečių krepšinio apžvalgininkas Jeffas Tayloras, žurnalistu dirbantis nuo 1990 metų.
Rašyti apie tarptautinį krepšinį J. Tayloras pradėjo 1996 metais, kai persikėlė gyventi į Europą. Dabar jis yra vienas iš FIBA apžvalgininkų ir paskutinį savo straipsnį paskyrė būtent Lietuvos rinktinei. Lietuvos nacionalinės komandos aura susižavėjusio žurnalisto tekstas jau plinta ir „Facebook“. Pateikiame magišką Lietuvos rinktinės fenomeną užsieniečio akimis.
„Žinau, ką galvojate sverdami Lietuvos rinktinės galimybes Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Lietuva neatrodo gerai. Jie turi porą sužeistų NBA aukštaūgių Donatą Motiejūną ir Joną Valančiūną bei keletą žalgiriečių, kurių gyvybę palaiko Eurolygos rungtynės. Europos čempionato atradimas Jonas Mačiulis iš pagrindinio žmogaus tapo atsarginiu, Madrido „Real“ pelnančiu 3,3 taško per rungtynes.
Bet neapsikvailinkite. Nenurašykite lietuvių ir neteikite, kad jie negali sukurti nieko ypatingo. Viskas kardinaliai pasikeičia, kai Lietuvos krepšininkai užsivelka nacionalinės komandos aprangą. Būgnais apsiginklavę ištikimieji sirgaliai lydi juos kad ir į pasaulio kraštą. Ir lietuviai kovoja.
Tą vis matėme ir matome. Kaip ir šiemet, kai Jonui Kazlauskui trūko aukščiausios klasės žvaigždžių, bet ir be jų lietuviai prasibrovė į finalą ir atsidarė kelius į Rio. Lietuviai buvo psichologiškai stiprūs ir laimėjo tas rungtynes, kurių net neturėjo laimėti. Kai jie nugalėjo serbus, misija buvo įvykdyta.
Taip, ant popieriaus Lietuvos rinktinė neatrodo gerai. Bet jūs turite atminti, kad Lietuva tapo viena žaviausių komandų visame pasaulyje dar nuo tada, kai 1992-aisiais vos tik atgavusi nepriklausomybę iškovojo Barselonos olimpinių žaidynių bronzą.
Net ir kovodama su sunkiausiais barjerais, Lietuvos rinktinė nuolat rasdavo būdų prasibrauti į olimpines žaidynes. Net ir 2011-aisiais, po tragiško Europos čempionato ketvirtfinalio su makedonais savo namuose, Lietuva žvelgė baimei į akis. Jie nuvyko į Karakasą ir išgyveno. Karo sąlygomis lietuviai patiesė šeimininkus venesueliečius, Puerto Riką, Dominikos Respubliką ir išsikovojo vietą Londono olimpiadoje.
Rio olimpinės žaidynės Lietuvai bus jau septintosios iš eilės. Arčiausiai lietuvių iš Europos yra tik ispanai, kuriems tai bus penktosios žaidynės paeiliui. Kodėl lietuviai tokie velniškai stiprūs? Yra kai kas, ko nepaneigsi ir nepakeisi. Pamenate, ką 2010-ųjų pasaulio čempionate sakė bronzą iškovojęs treneris Kęstutis Kemzūra?
„Mėgstu lyginti krepšinį su gyvenimu. Su šalies gyvenimu. Su žmonių gyvenimu. O mūsų šalis turėjo tikrai daug nuosmukių ir sunkių akimirkų. Bet mes atlaikome. Mes išgyvename. Žinote, jūs galite mus nugalėti. Jūs galite laimėti. Bet jūs mūsų nesunaikinsite. Ir tai yra neįtikėtina“, – sakė K.Kemzūra.
K.Kemzūra su tokia kalba būtų galėjęs laimėti prezidento rinkimus.
Jonas Kazlauskas jau dabar galėtų nerimauti prieš olimpines žaidynes. J.Valančiūnas daugiau nei mėnesį negalės žaisti dėl lūžusio bevardžio piršto. D.Motiejūnas 8,5 mėnesio nežaidė penki prieš penkis. Bet nėra pagrindo nerimauti.
„Mes parodėme, kad Lietuva yra didinga net ir be tokių žaidėjų kaip Kleiza, Motiejūnas ar kitų. Mes vis tiek kažką pasiekėme. Tai parodo Lietuvos krepšinio galią“, – po sidabrinio Europos čempionato sakė Mindaugas Kuzminskas.
J.Kazlauskui pavardės taip pat nėra svarbiausia. Jis vis tiek išrikiuoja savo karius mūšiui. Treneris juos paruoš kovai ir parengs įvykdyti užduotį.
„Toks yra lietuviškas mentalitetas. Komandoje turime taisykles. Nesvarbu, tu žvaigždė ar atsarginis, visi turi jų laikytis“, – sakė J.Kazlauskas.
Taigi, kai svarstysite apie komandas, kurios turi geriausias galimybes Rio užlipti ant podiumo, pagalvokite apie Lietuvą. Ji bus pasiruošusi“.
