Režisavo: Quentin Tarantino. Vaidina: Leonardo DiCaprio, Brad Pitt, Margot Robbie, Maya Hawke
Quentinas Tarantino neabejotinai yra vienas originaliausių mūsų laikų kino kūrėjų. Kiekviena nauja jo juosta sukelia šurmulį visame pasaulyje. Ne išimtis ir šis filmas, kuriame tikrovė susipina su išmone, o realiai gyvenę žmonės paklūsta nežabotai režisieriaus fantazijai.
Naujausias, devintasis kino genijaus filmas kelia šurmulį jau pora metų, kuomet buvo paskelbta apie jo kūrimą. Savo naujoje juostoje režisierius pasakoja apie Holivudo „Aukso amžiaus“ pabaigą – 1969-uosius metus. Tačiau, kaip ir būdinga visoms Tarantino juostoms, „Vieną kartą Holivude“ (Once Upon A Time In Hollywood) taip pat išsiskiria itin kūrybišku požiūriu ir netikėtais siužeto vingiais, o fiktyvių personažų likimai filme susipina su realiai gyvenusių žmonių istorijomis.
Rikas Daltonas (pagal žymųjį aktorių Burtą Reynoldsą sukurtas personažas, kurį vaidina Leonardo DiCaprio) kažkada mėgavosi televizijos serialų žvaigždės šlove, tačiau panašu, kad svaigalais nulaistyta jo karjera pamažu ima leistis. Jis, drauge sus savo agentu Marvinu Švarcu (Alas Pacino), net svarsto galimybę persikelti į Italiją ir imtis vaidmenų taip vadinamuose „spagečių vesternuose“. Priešingai nei Rikas, skaudžiai išgyvenantis nuopuolį, jo dubleris Klifas Butas (Bradas Pittas) mėgaujasi gyvenimu ir nieko pernelyg neima į galvą. Netgi vis pasigirstančių gandų, kad neva nužudė paslaptingai pradingusią savo žmoną ir išsisuko nuo bausmės.
Tuo metu Riko kaimynystėje kartu su savo vyru, režisieriumi Romanu Polanskiu apsigyvena kylanti kino žvaigždė Šeron Teit (Margot Robbie), savo pažįstamų rate turinti ir kovinių filmų žvaigždę Briusą Li, mokantį merginą rytietiškų kovos menų paslapčių. Rikui besiskundžiant tokiomis likimo patyčiomis, jo dubleris susipažįsta su mergina, kuri savo ruožtu Klifą supažindina su būsimu liūdnai pagarsėjusiu žudiku Čarlzu Mensonu (Damonas Herrimanas) – savotiško požiūrio ir ypatingos charizmos vyruku. Vieną vakarą Rikas ir Klifas Mensono suburtos grupelės pokalbiuose nugirsta nerimą keliančių užuominų apie galbūt ruošiamą nusikaltimą prieš žaviąją Riko kaimynę...
Šis filmas kiek per ilgokas, ir kiek per daug susitelkęs į režisieriaus savimeilę – bet argi iš Tarantino kažko kito galima tikėtis? Vis dėlto, juostoje pilna įdomių, juokingų ir išmoningų akimirkų, talentingi aktoriai nepriekaištingai atlieka savo vaidmenis, iš ekrano plūsta autentiška ir nostalgiška 7-ojo dešimtmečio Holivudo dvasia, o pasakų pasaulis persipina su tikra istorine realybe. Filmas juda savo paties ritmu, pasakoja kelias paralelines istorijas vienu metu ir nuolat kažkuo nustebina. Tai mažiausiai žiaurumo turintis režisieriaus darbas, tačiau žiūrint šią juostą nė akimirkai nekyla abejonių, kad ją sukūrė tas pats žmogus, kaip ir „Bulvarinį skaitalą“ („Pulp Fiction“). Tiesą sakant, dėl mažesnio smurto prieskonio, ši juosta yra arčiausias režisieriaus prisilietimas prie grynojo komedijos žanro – o taip pat ir juokingiausias (kol kas) 2019 metų filmas.
Tai pirmas kartas kai Tarantino dirba su tokio kalibro žvaigždėmis kaip Margot Robbie ir Alas Pacino, tačiau nemažai šio filmo aktorių jo projektuose esame matę ir anksčiau. Itin kruopščiai vaidmenis besirenkantis DiCaprio sulaukė gausybės liaupsių už vaidmenį juostoje „Ištrūkęs Džango“ (Django Unchained), šiame filme yra dar puikesnis. Jų duetas su Pittu yra nepriekaištingas ir savo derme primena dinamitinį Travoltos ir Samuelio L. Jacksono duetą. Juostoje pasirodo ir Tarantino filmų veteranai Kurtas Russellas, Bruce’as Dernas, Michaelas Madsenas ir Zoe Bell. Epizodiniam vienos iš „gėlių vaikų“ vaidmeniui režisierius pasirinko ir savo mūzos Umos Thurman dukterį Maya Hawke.
Tarantino nostalgija praeičiai atsispindėjo ir sprendime filmuoti „Vieną kartą Holivude“ ant tradicinės juostos (kino teatruose, vis dar turinčiuose projektorius, filmas bus rodomas 35 mm arba 70 mm formatu). Šis filmavimo būdas smarkiai pakeičia tai, kaip mes priimame filmą – jis automatiškai atrodo senesnis, švelnesnis ir šiltesnis. Būtinai nueikite pažiūrėti šio filmo – nepaisant jo trūkumų (pagrinde – ilgos trukmės), jis žiūrovams pateikia gausybę mažų malonumų, kuriuos geriau pačiam atrasti kino salėje, nei perskaityti apžvalgoje.
