Šiurpiausią dvigubos pilietybės idėją Lietuvai jau veja kita - elektroninio balsavimo. Teisingumo ministerija, tiesa, su jau buvusia vadove Milda Vainiute, stūmė kuo skubiau sukurti balsavimo internetu sistemą. Jos sukūrimui buvo atseikėti 2 mln. eurų. Palyginti, e. sveikatai sukurti išleista 40 mln. eurų, ir ji vis dar brokuota. Tad apie sąžiningus rinkimus liks tik pasvajoti. O gal viskas daroma tik dėl to, kad emigravę tautiečiai galėtų likusiems Lietuvoje valdžią išrinkti nė nepakilę nuo sofos?
Apie tai - „Vakaro žinių“ interviu su Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininku, 1992-1996 m. buvusiu ryšių ir informatikos ministru Gintautu Žinteliu.
- Ar Lietuva jau pasiruošusi elektroniniam balsavimui?
- Esu bandęs kalbėti ir su dabartiniu premjeru, ir su Seimo nariais, ir su kitais žmonėmis. Visi sutinka, jog šiuo metu Lietuvoje yra visiška netvarka informacinių technologijų srityje. Tik niekas dėl to nieko nedaro. Apie elektroninio balsavimo sistemą esu išsakęs poziciją ministrams. Sistema savaime nėra blogas dalykas. Tik reikia suprasti, kad ji nieko iš esmės nepakeis. Tokie pasiūlymai man primena šaudymą į nieką. Kai taikinio nėra, o šauti norisi. Reikia sistemos dėl politinių ar kitų priežasčių, darome. Ir net negalvojame, ar ji veiks bei kas ją prižiūrės.
- Balsavimo sistemos sukūrimo įstatymą teikia Teisingumo ministerija, jį kritikuoja Vidaus reikalų ministerija. O už kibernetinį saugumą atsakingas centras yra Krašto apsaugos ministerijos pavaldume. Regis, ministerijos pačios nežino, kieno tai atsakomybė?
- Nes Lietuvoje nėra asmens, turinčio bent kiek tikrus įgaliojimus informacinių technologijų srityje. Mes tik deklaruojame, kad XXI amžius yra technologijų laikas. Bet tuo pačiu metu šią temą padedame net ne į stalčių, o visiškai metame po stalu. Įsivaizduokime, kad šiandien į Lietuvą ruošiasi atvažiuoti žinoma informacinių technologijų kompanija. Su kuo jos atstovui reikėtų kalbėti apie strateginius veiklos planus Lietuvoje? Tokio žmogaus tiesiog nėra. Turint tiek ministerijų, nesugeba paskirti žmogaus, atsakingo už informatikos koordinavimą ir strateginius projektus. Tai - tikras pasityčiojimas.
- E. sveikata kainavo 40 mln. eurų, bet iki šiol neveikia. Praėjusių Seimo rinkimų metu startavusi VRK elektroninė sistema už 5 mln. eurų neapsaugojo asmens duomenų. Net Vilniaus savivaldybėje kasmet registracijos į darželius sistema stringa. Tai tik keli pavyzdžiai. Ar galime tikėtis, kad elektroninio balsavimo sistema bus išimtis?
- E. sveikatą buvo galima padaryti keturis kartus pigiau ir keturis kartus greičiau. Bet visiems labai reikalingas pats kūrimo procesas. Čia įjungiama daug žmonių, atliekami tyrimai ir įvairiausios studijos. Jos paskui išmetamos ir niekam nereikalingos, bet visi turi, kuo užsiimti. Kalbėkime paprastai - kiekvienos sistemos kūrimas yra verslas. Kažkas nori politinių taškų prisidėti, kažkas materialinės naudos. Kad realaus rezultato nebus, niekam tai neįdomu. Nes svarbiausia - išpūsti burbulą.
Kaip tik dabar ant stalo turiu 1993 m. kurtą ilgalaikį nacionalinės informacinės infrastruktūros sukūrimo projektą „Lietuva 2000“. Jau tada buvo numatyta sukurti nacionalinę informacinių paslaugų sistemą, suteikiant kiekvienam vartotojui reikiamą informaciją bei ryšio paslaugas. Tai buvo užsibrėžta ir pradėta įgyvendinti dar 1993 m. Tai užfiksuota dokumentuose. Žinoma, paskui Ryšių ir informacijos ministerija buvo panaikinta. Skaudu skaityti tokius dokumentus. Kai prieš 25-erius metus jau žinojome, ką reikia daryti. Ir šiandien šis dokumentas mums tiktų. Jei nors pusę tų tikslų įgyvendintume, šalyje būtų tikra šventė. Bet to niekam nereikia.
- Kartu su elektroniniu balsavimu stumiamas ir dvigubos pilietybės įstatymas. Ar šios dvi idėjos gali išgelbėti Lietuvą?
- Jei laimi tik tas pilietis ir kažkoks politikas, gavęs papildomą balsą rinkimuose, dėl to neverta vargintis. Jei dviguba pilietybė emigrantui reikalinga tik tam, kad galėtų atvažiuoti į Lietuvą susitaisyti dantų ir balsuoti internetu, kodėl aš turiu už tai mokėti savo mokesčiais? Jei reikia, galime sukurti tą sistemą, tačiau ji visiškai nepakeis politinės situacijos šalyje. Pilietis, kuris nori dalyvauti rinkimuose, balsuoja ir dabartinėje sistemoje. Bet jeigu jis nebalsuoja tik todėl, kad nėra balsavimo elektroniniu būdu, tuomet toks iš jo ir pilietis.
Pagal lietuvišką spaudą
