Johnny English Strikes Again
Režisavo: David Kerr. Vaidina: Olga Kurylenko, Rowan Atkinson, Michael Gambon, Emma Thompson
„Super Džonis smogia“ mums jau trečią kartą bando atsakyti į klausimą: kas būtų į vieną kokteilį suplakus (sukračius, ne sumaišius) Džeimsą Bondą ir poną Byną. Atsakymas yra Džonis Inglišas, tikrai charizmatiškas ir juokingas veikėjas, puikiai parašytas ir suvaidintas. Tačiau kai mes šį atsakymą gauname jau trečią kartą vienodą, pradedi galvoti, kas gi taip dažnai to klausimo klausia.
Pirmasis „Super Džonis“ kino ekranuose pasirodė 2003-aisiais, ir buvo priimtas tikrai neprastai – išgirta puiki Rowano Atkinsono vaidyba, originalus scenarijus ir gerai pateiktas hiperbolizuotas fizinis – vadinamasis„slapstick“ – humoras. Nemažam skaičiui žiūrovų šio veikėjo vardas tikrai atgaivina šiokią tokią nostalgiją. Nereikia būti užkietėjusiu pono Byno gerbėju, bet negalima paneigti, kad Rowanas Atkinsonas tikrai turi savo unikalaus žavesio. Ir nors jo veikėjas tikrai gali būti apibūdinamas kaip bukumo įsikūnijimas, bet, nori nenori, vis tiek sergi už Džonį Inglišą, ir trokšti, kad jam pasisektų. Tai filmas, tinkamas visai šeimai, ir garantuojantis gerą nuotaiką.
Ir čia jo istorija turėtų pasibaigti. Didžiulis liūdesys apima, kai puikus filmas turi labai nepuikius tęsinius. Galima pradėti vardinti, kuo nuvylė antroji franšizės dalis „Super Džonio prisikėlimas“, tačiau mes čia susirinkome pasikalbėti apie naujausią dalį – „Super Džonis smogia“. Labai liūdna tai kontstuoti, bet tai yra prasčiausias Džonis iš visų.
Pradėkime nuo siužeto. Jeigu pamenate, pirmojoje dalyje blogiukas (kurį, beje, vaidino puikusis Johnas Malkovichius) per nesusipratimų virtinę beveik tapo Anglijos karaliumi (kuriuo vėliau iš tikro tapo pats Džonis). Šitas scenarijus nė iš tolo neskamba taip kvailai, o gal net ir labai tingiai, kaip naujausias. „Super Džonis smogia“ mums pasakoja apie kibernetines atakas prieš Didžiosios Britanijos saugumą, kurias vykdo technologijų multimilijonierius, kažkuo labai primenantis Eloną Muską. Žinoma, jis yra visagalis ir gali sukelti bet kokią trikdį ir bet kur su savo technologijomis. Kodėl? Na, nes tiesiog gali. Nesigilink, žiūrove. Viskas, ką tau reikia žinoti – kad tai yra visagalis blogietis. Žinoma, tai iš esmės gali būti ir bandymas pasijuokti iš to, kad Bondiadoje istorija dažnai būna tiek pat tingiai parašyta – bet nesinori tuo tikėti, žinant pirmosios dalies siužeto originalumą ir išbaigtumą.
Ir pats Džonis Inglišas mums jau atrodo kažkuo... nusibodęs? Turint omeny tą penkiolikos metų tarpą nuo pirmojo filmo, norisi kažkokių naujovių jo asmenybėje, kažkokios personažo evoliucijos ar charakterio pasikeitimų. Tačiau mes vėl gauname tą patį Džonį Inglišą, kurį matėme ir 2003-aisiais. Ir, atrodytų, nieko čia blogo, ir jei tikrai esate didelis šio veikėjo gerbėjas, tai filmas jums patiks, tačiau juk nesinori gauti to paties „sviesto sviestuoto“. Norisi kažko daugiau ir kažko kitko, bet gaunate to paties ir tiek pat.
Ką norisi pagirti, tai aktorių ansamblį. Žinoma, vienintelis ir nepakartojamas Rowanas Atkinsonas, jau tapęs ikona mūsų širdyse, čia taip pat atlieka tai, ką moka geriausiai – „slapstick“ humorą. Nors tai nėra pats geriausias jo vaidmuo, reikia pripažinti, kad jis tai moka ir jam tai sekasi. Meistriškas darbas. Taip pat reikia paminėti ir mieląjį Džonio Inglišo kompanioną Bofą, ištikimai sekusį savo mylimą šnipą nuo pirmos iki paskutinės filmo minutės. Bofą suvaidino Benas Milleris, šiaip retai pasirodantis filmuose, bet čia jo pasirodymas – įspūdingas. Būtina paminėti ir garso takelį – vienoje scenoje Džonis šoka pagal „Darude“ dainą „Sandstorm“. Puikus muzikinis skonis, pone Inglišai.
Tad iš esmės jeigu esate žmogus, nelabai mėgstantis pokyčių, o labiau vertinantis tradicijų laikymąsi ir nesikeičiančius dalykus, ir jei pirmosios „Super Džonio“ dalys jums patiko, greičiausiai patiks ir ši. Svarbiausia yra tai, kad filmas tikrai nėra blogas – jis šmaikštus, pralinksminantis ir neprailgstantis. Tačiau jis yra tai, ką mes jau matėme ne vieną kartą. Kiekvienam žiūrovui reikia pačiam nuspręsti, ar naujovės yra gerai, ar vis dėlto turėtų nugalėti tradicijos.
