Okupuotuose Zaporižios, Donecko Luhansko ir Chersono regionuose veikiančios rinkimų komisijos skelbia, kad neteisėtuose „referendumuose“ dauguma gyventojų neva balsavo už prisijungimą prie Rusijos, nurodo valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“. Tokia informacija esą pateikiama suskaičiavus visus balsus.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.
„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.
Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai neva didžiąja dalimi palaikė aneksiją.
Maskva paaiškino, kad balsavimas esą vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.
Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87 ir 93 proc. balsavusiųjų. Vis dėlto šiuos rezultatus Rusijos primesti pareigūnai vadina preliminariais.
Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ pareigūnai nurodė, kad ten 98 proc. balsavusiųjų palaikė prisijungimą prie Rusijos.
Beveik niekieno nepripažįstamoje Donecko „liaudies respublikoje“, skelbia vietos pareigūnai, už prisijungimą prie Rusijos neva balsavo 99,3 proc. balso teisę turinčių srities gyventojų.
„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas... yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais anksčiau antradienį sakė Rusijos prezidentas V. Putinas.
Tuo metu jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad po šių pseudoreferendumų „iš esmės pasikeis teisinė situacija“, o „tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo pažadą išstumti Rusijos pajėgas iš savo šalies teritorijos, sakydamas, kad vadinamieji referendumai „neturės jokios įtakos“ mūšio lauke.
Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.
Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“ ginti. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Ukrainos bandymus susigrąžinti teritoriją.
„Noriu jums priminti, kurtieji, kurie girdi tik save, Rusija turi teisę prireikus panaudoti branduolinius ginklus“, – antradienį socialinėje žiniasklaidoje pareiškė buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas.
Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.
Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs „balsavimus“ likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.
Kartu jie sudaro Kremliui labai svarbią sausumos jungtį tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 metais ir kurį su žemynine jos dalimi jungia tik tiltas.
Europos Sąjungos atstovas spaudai Peteris Stano paskelbė, kad blokas „neteisėto“ balsavimo organizatoriams taikys sankcijas, o išvakarėse panašų žingsnį žengė Britanija.
„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės yra Ukraina“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžti, kad jos šalis remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.
Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.
Spėjama, kad po šių „referendumų“ Rusijos prezidentas jau penktadienį gali paskelbti keturių Ukrainos regionų aneksiją.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“. Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
