JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas, pirmadienį Seime buvo apdovanotas Aleksandro Stulginskio žvaigžde. LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ Lietuvoje viešintis senatorius kalbėjo apie mūsų šalies bei Baltijos regiono saugumą, Rusijos karą prieš Ukrainą, Vladimiro Putino vykdomą politiką, potencialią Ukrainos narystę NATO bei lietuviškas šaknis. Senatorių kalbino Mindaugas Jackevičius.
– Pone Durbinai, noriu pradėti nuo šiomis dienomis aktualiausio klausimo, kalbu apie ES sankcijas plieno ir juodųjų metalų tranzitui į Kaliningradą. Kokios pozicijos turėtų laikytis Lietuva? Principingai laikytis sankcijų įgyvendinimo ar atsižvelgti į Rusijos grasinimus ir nusileisti?
– Manau, kad Lietuva sureagavo labai racionaliai. Ji peržiūrėjo Europos Sąjungos sankcionuotų prekių sąrašą ir pasakė, kad nebeleis šių prekių transportuoti per savo teritoriją į Kaliningradą. Žinoma, ši situacija šiuo metu vertinama, tai daro Europos bendruomenė ir NATO aljansas. Jeigu bus pasirinkta kita kryptis, Lietuvai tai sužinos, bet manau, kad dabar Lietuva pasielgė gerai, laikydamasi Europos Sąjungos sankcijų.
– Manote, kad Lietuva neturėtų nusileisti ir visa Europa neturėtų bijoti Rusijos grasinimų?
– Pereikime prie esmės. Visą šią situaciją sukūrė Vladimiras Putinas, įsiverždamas į Ukrainą. Kad ir kaip jaudintumės dėl vieno ar kito požiūrio, Putinas žudo žmones Ukrainoje ir jo invazija yra viso to priežastis. Mes turime parodyti vienybę ir ryžtą, ir manau, kad kitas kelias dienas bus diskutuojama apie šios politikos smulkmenas.
– Netrukus iš Lietuvos vyksite į NATO viršūnių susitikimą Madride. Estijos premjerė praėjusią savaitę pareiškė, kad dabartiniai NATO gynybos planai neužkirstų kelio Estijos ištrynimui iš žemėlapio, o sostinė Talinas būtų sulygintas su žeme. Tai, beje, galioja visoms Baltijos šalims. Jūsų akimis, kiek realus toks scenarijus?
– Estai, latviai, lietuviai, visos kitos NATO valstybės – tai yra stipriausias karinis aljansas žmonijos istorijoje. Jei užpultų kurią nors valstybę narę, nesvarbu, ar Estiją, ar Lenkiją, reaguos visas aljansas. Tai yra garantija, kurią suteikia NATO aljansas žmonėms, kurie gyvena šiose šalyse.
– JAV jau kelerius metus Lietuvoje dislokuoja amerikiečių karius, bet Lietuva norėtų nuolatinio, atitinkamai didesnio rotacinio armijos bataliono buvimo mūsų šalyje. Atrodo, kad karo Ukrainoje pradžioje būta daugiau ryžto ir pažadų stiprinti rytinį NATO flangą. Ką jūs manote dėl didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje?
– Šią žinutę nuolat gaunam iš Lietuvos, kad jie norėtų nuolatinio Amerikos ir NATO karių buvimo Lietuvoje ir tai nemažai pasako apie JAV kariuomenės reputaciją. Prieš užtikrinant brigados lygį daugumai šalių reikia dirbti su infrastruktūra, mokymų erdvėmis, tai gali užtrukti kelerius metus. Bet aš tiek Madride, tiek kitur pasakysiu, kad Jungtinės Valstijos turi siųsti karius į Lietuvą ir Baltijos valstybes. Manau, kad pastaraisiais metais šis ryšys labai užtikrintas ir pajėgos bus dar stipresnės.
– Ko reikia, kad tos pajėgos atsirastų Lietuvoje? Ir ko Baltijos valstybės galėtų tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Madride?
– Negaliu atspėti, kas nutiks viršūnių susitikime, bet aš, kaip senatorius, dirbantis Vašingtone, galiu pasakyti, kad mes norime užtikrinti stiprų aljansą ir stiprų ryšį tarp Baltijos valstybių ir Amerikos, kad jis būtų dar stipresnis ateityje. Ką Putinas padarė Ukrainoje, mums visiems primena, kad kraujo ištroškę banditai, tokie kaip dabar esantys Maskvoje, pasiryžę pulti nepriklausomas šalis. Mes negalime būti užtikrinti, kad jis kada nors nustos, turime jį sustabdyti.
– Stebime brutalų Rusijos vykdomą karą Ukrainoje. Daug kas sako, kad, jei Ukraina pralaimės, mes esame kiti. Kaip Baltijos šalims išlikti pasaulio žemėlapyje, esant tokiai situacijai?
– Kaip NATO valstybė narės Lietuva, Latvija, Estija nėra vienos, jos yra stipriausio karinio aljanso istorijoje dalis ir tai turėtų suteikti šiek tiek pasitikėjimo ateitimi. Ukrainoje, kur Putinas pradėjo invaziją, situacija buvo kitokia. Manau, kad jis supranta, kad, jeigu jis užpuls vieną iš valstybių narių, įskaitant ir Baltijos valstybes, sulauks atsako iš visų kitų ir tikiuosi, kad jis neplanuoja to padaryti.
– Kaip gali baigtis karas Ukrainoje? Lietuvoje daug diskusijų sulaukė buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio pareiškimas, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai ir pasiekti taikos su Rusija, ją nuraminti. Ar daug tokių nuomonių tarp JAV politikos elito ir kaip gali baigtis karas?
– Manau, kad Kissingerio pareiškimas yra pasibaisėtinas. Jis teigia, kad turėtume atiduoti dalį Ukrainos žemių Putinui. Tai yra gėdinga. Paskutinis dalykas, dėl ko aš suku galvą, yra Putino nuomonė. Aš nuogąstauju dėl žmonių, kurie žūsta Ukrainoje nuo Putino rankos. Tikrai dėl Putino patiriamos gėdos nesuku galvos. Mes turime būti ryžtingi, kad po karo Ukraina atgautų visas savo teritorijas.
– Tačiau sutikite, Vakaruose kartais galime išgirsti nuomonių, kad reikia kalbėtis su Putinu, nepykdyti jo, išsaugoti jo veidą?
– Aišku, gali būti tokių nuomonių, jie turi tokią teisę bet kurioje šalyje. Bet jau turėjome šio to pasimokyti iš Sovietų Sąjungos laikų ir iš V. Putino veiksmų. Mes turime atsakyti vienybe ir jėga. Su šiais dviem dalykais galime padėti ukrainiečiams atkurti savo šalį ir džiaugtis nepriklausomybe, kurios jie nusipelnė. Jie rodo nuostabią drąsą ir ryžtą ir tai yra įkvėpimas mums visiems. Tai primena tas dienas, kai Lietuva buvo puolama Maskvos. Laimė, tai nebuvo invazija, bet 14 nekaltų žmonių žuvo nuo Gorbačiovo tankų. Tai gali nutikti bet kada. Turime būti pasiruošę, kad mūsų aljansas visada atgrasytų tokį elgesį.
– Kitąmet NATO viršūnių susitikimas vyks Lietuvoje. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, ar manote, kad Ukraina gali tikėtis narystės NATO, ar jai teks ieškoti kitų saugumo garantijų?
– Manau, kad NATO yra stipriausias, geriausias aljansas. Jungtinės Valstijos daug į jį investavo ir tai įrodė. Nuo tada, kai Rusija ėmė grasinti Ukrainai, NATO aljansas parodė ryžtą, o dabar, atsiradus galimybei, kad prisijungs Švedija ir Suomija, mes dar sustiprėsime. Laukiu tos dienos. Manau, kad su šiomis dviem šalimis NATO, ir tikiuosi, kad tai nutiks greitai, Baltijos valstybės turės dar daugiau saugumo, žinodamos, kad jas supa tokios šalys kaip Švedija, Suomija, jeigu ateityje jos bus NATO valstybės narės.
– O kalbėdami apie Ukrainos perspektyvą, ar matytumėte jos galimybę ateityje tapti NATO nare?
– Tai labai toli. Labai liūdžiu mąstydamas apie tai, ką išgyvena ši šalis. Bet Ukraina stipri. Ji išliks stipri ir pasaulis padės, kad taip nutiktų. Žinoma, dabar jie svarsto suteikti Ukrainai Europos Sąjungos narystę. Tikiuosi, kad tai greitai nutiks. Bet kalbant apie NATO ateitį, tai yra kvestionuotina. Ir dar reiks nugyventi daug metų, bet tikiuosi, kad Ukraina laimės.
– Matome ne tik Kremliaus agresiją Ukrainoje ir bandymą skaldyti Europą, matome ir tai, kad Rusija prisistato ginanti tradicines vertybes, ji jas pateikia kaip priešpriešą Vakarams. Ypač matome takoskyrą tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių dėl LGBT teisių, kitų žmogaus teisių, Stambulo konvencijos ratifikavimo. Kiek Rusija skaldo Europą vertybiškai?
– Galiu pasakyti, kad Jungtinėse Valstijose žmogaus teisės ir vertybės yra vienas svarbiausių prioritetų. Skatiname visas šalis prisijungti prie tokių aljansų, paremtų vertybėmis, nesvarbu, ar tai būtų karinis aljansas, ar kitokie aljansai, ir tikiuosi, kad nutolsim toli nuo autoritarinių režimų. Kalbant apie individų teises, tai yra labai svarbus dalykas Jungtinėse Valstijose, gal tik skiriasi kai kurie mūsų požiūriai, politikai nesutaria. Aukščiausias Teismas rytoj priims svarbų sprendimą, bet svarbiausias dalykas, kad tokios kaip Jungtinių Valstijų demokratijos tikslas yra judėti į priekį laisvės ir galimybių, žmogaus orumo link. Tai yra vertybės, kuriomis turi dalintis visi demokratinio pasaulio atstovai.
– O kaip žiūrite į Rusijos tariamą kovą su vakarietiškomis vertybėmis?
– Putinas neatstovauja jokioms 21 amžiaus vertybėms. Matant, ką jis padarė Ukrainoje, kyla didžiulis pasipiktinimas. Jis yra karo nusikaltėlis. O prisistatyti, kad esi kažkoks vertybių gynėjas, tiesiog absurdiška.
– Turite lietuviškų šaknų, jūsų mama buvo lietuvė Ona Kutkaitė. Ar tai ir lemia jūsų ilgametę paramą ir dėmesį Lietuvai?
– Taip, tai labai susiję dalykai. Mano mama labai didžiavosi savo gimtąja šalimi ir išmokė didžiuotis ja savo vaikus. Ji, aišku, neišgyveno iki šių dienų, bet visada išdidžiai kalbėjo apie savo lietuvišką paveldą ir tai, ką jis jai reiškia. O kaip Kongreso narys, kaip senatorius, dariau viską, kad padėčiau Lietuvai ir Baltijos valstybėms. Labai didžiuojuosi tuo, ką šios šalys pasiekė. Jeigu išmanote istoriją, žinote, kokią narsą parodė Baltijos valstybių žmonės 1990–1991metais, tai tiesiog neįtikėtina. Na, ir būsi susijusiam su tokiais dalykais labai didingas jausmas.
