Rusija planuoja iki 2022 metų pavasario įkurti interneto enciklopediją, turinčią tapti „Wikipedia“ atitikmeniu, ketvirtadienį pranešė „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ redaktorius Sergejus Kravecas.
„Portalas bus kuriamas 33 mėnesius; portalo biudžatas sudaro apie 2 mlrd. rublių (apie 31,36 mln. dolerių)“, – per projekto pristatymą pietiniame mieste Ufoje sakė S. Kravecas.
Jis pridūrė, kad šis 33 mėnesių laikotarpis „baigiasi 2022 metų pavasarį“, bet projekto autoriai planuoja anksčiau pateikti „bandomąsias versijas“.
Naujojo portalo pavadinimas dar svarstomas, bet jau „yra tvirtas įsitikinimas, jog reikia išlaikyti „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ pavadinimo tęstinumą“, aiškino S. Kravecas, komentuodamas išvadą, pasiektą per projekto tikslinių grupių – studentų ir dėstytojų – diskusijas.
„Mūsų portalas visų pirma skirtas besimokantiems ir dėstytojams – tiems, kam, savaime suprantama, reikia žinoti tiksliai ir pakankama apimtimi“, – kalbėjo jis.
Projekto vadovas aiškino, kad visus naujosios enciklopedijos straipsnius rašys autoriai, pasiruošę priimti „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ sąlygas, o autorių ir recenzentų darbas bus apmokamas iš honorarų fondo.
„Visi mūsų straipsniai yra autoriniai; autorius atsako už jų kompetentingumą savo autoritetu“, – pabrėžė S. Kravecas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį per vieną susitikimą Maskvoje pasiūlė pakeisti „Wikipedia“ internetine „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ versija.
Šis pasiūlymas buvo pateiktas praėjus vos savaitei po to, kai įsigaliojo kontroversiškas įstatymas dėl „interneto suvereniteto“. Gegužę prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas įpareigoja Rusijos interneto tiekėjus įsidiegti valstybės tarnybų parinktas technines priemones, sudarančias sąlygas centralizuotai valdyti interneto duomenų srautą.
Jos taip pat leis filtruoti turinį ir neleisti prisijungti prie uždraustų tinklalapių.
Šio įstatymo šalininkai sako, kad juo siekiama užtikrinti, kad Rusijos tinklalapiai veiktų net ir nelikus galimybės prisijungti prie tarptautinių serverių arba iškilus kokiai nors grėsmei iš užsienio, pavyzdžiui, per kibernetines atakas.
Vis dėlto šis įstatymas sulaukė aštrios kritikos, nes numatomos priemonės sudarys vyriausybei galimybę cenzūruoti ir varžyti internetu gaunamą informaciją, tad naujoji sistema gali tapti panaši į Kinijoje veikiančią vadinamąją „Didžiąją ugniasienę“.
