Omakase
Prieš metus San Fransisko South Beach rajone atsidaręs restoranas Omakase yra toks mažas, kad, jei ne itin aukštos degustacinio meniu kainos ir didžiulis populiarumas tarp jaunų aukštųjų technologijų srities darbuotojų, jis šiame versle neišsilaikytų nė mėnesio.
„Omakase“ japonų kalba reiškia „išrenka šefas“. Taip čia viskas ir vyksta - restorano šefas Jackson Yu savo nuožiūra parenka žuvies rūšis, daržoves ir padažus pietums, kuriuos sudaro daugybė mikroskopinių patiekalų. Kai kurie žuvies gabalėliai yra žali, kai kurie - kelias sekundes apdoroti rankiniu fakelu. Rezultatas visada stulbinantis, tad galima drąsiai pasikliauti šio šefo pasirinkimu be menkiausios baimės nusivilti.
Valgymas Omakase restorane yra dar ir spektaklis, nes stebėti šefo Yu darbą yra tas pats, kas mėgautis performansu. Jis dirba tokiu greičiu, kad vos mirktelėjęs gali praleisti kažką įdomaus. Ilgas ir aštrus peilis su juodmedžio rankena mirguliuoja jo rankose, pjaustydamas agurką ir paversdamas jį viena nenutrūkstama apvalia girlianda. Gamindamas sušį iš įvairiaspalvių žuvies gabalėlių, šefas juos puošia juodaisiais ikrais, prieskonių trupinėliais ir net valgoma gryno aukso folija, kurią iš stiklinio indelio traukia pincetu.
Jis dirba nesudėdamas rankų, tačiau tuo pat metu spėja ne tik pajuokauti su lankytojais, padavėjomis ir virėjais, bet ir paaiškinti, kad, štai, tarkuoja ryškiai žalią japonišką krieną wasabi, kuris paprastai yra patiekiamas konservuotas, tačiau šis restoranas juos iš Japonijos užsisako šviežius; deda ant lėkštelės jauną marinuoto imbiero šaknelę, kuri yra maždaug 10 kartų brangesnė už įprastą, ir naudoja baltą sojų padažą, kuriame yra kur kas mažiau druskos nei mums įprastame tamsiai rudame.
Nepaisant šokiruojančiai aukštų kainų – galima rinktis iš dviejų kompleksinių patiekalų rinkinių, po 150 arba po 200 dolerių asmeniui – Omakase gauti vietos itin sunku. Čia patekti galima tik iš anksto užsiregistravus, o tiesiog šiaip iš gatvės atėję žmonės nepriimami. Vietų restorane itin mažai. Vakarienė šiame restorane visiems klientams yra patiekiama vienu metu, du kartus per vakarą – 5:30 ir 8:30 v.v. Kas pavėlavo – tas nespėjo. Nepaisant visų šių verslui, regis, nepalankių smulkmenų, pirmuosius savo gyvavimo metus restoranas sėkmingai įveikė, o sprendžiant iš daugybės jaunų profesionalų, kurie visomis savaitės dienomis nustatytu laiku būriuojasi prie įėjimo, Omakase San Fransiske laukia šviesi ateitis.
Tamarind Hall Thai Street Food & Bar
Visai kitoje kainų spektro pusėje yra North Beach atsidaręs tailandietiško „gatvės maisto“ restoranas Tamarind Hall. Jo savininkė, Salisa Skinner, gimė Bankoke ir nuo pat mažų dienų mėgo padėti mamai ir tetoms virtuvėje, kur būdavo gaminamas paprastas, bet ypatingai skanus maistas, gardintas aštriaisiais pipirais, ugniniu imbieru, rūgščiu tamarindu, žemės riešutų pasta ir kitais Pietvakarių Azijos priedais ir prieskoniais, gebančiais bet kokį produktą paversti tikra skonio potyrių simfonija.
Vienas iš Tamarind Hall siūlomų tradicinių patiekalų – marinuotas ant grilio keptas azijietiškas baklažanas su garnyru iš kietai virto anties kiaušinio, šoninės, džiovinto česnako, kalendros ir mėtų. Ilgoje ir siauroje lėkštėje serviruoto baklažano praktiškai nesimato per papuošimui naudojamus valgomų gėlių žiedlapius. Tarp kitų puikių patiekalų yra kepta vištiena su papajos salotomis ir saldžiais kokosų piene virtais ryžiais, naminės kiaulienos dešrelės ir vištienos sriuba su traškiais makaronais, garstyčių daigais, pupelių ūgliais ir dešimtimi įvairiausių prieskonių. Kainos restorane svyruoja nuo 5 iki 26 dolerių už dideles „šeimynines“ porcijas, kuriomis paprastai pasidalina du, trys ar net keturi valgytojai. Restorano bare gaminami unikalūs kokteiliai su mangais, kokosais, ananasais ir kitais tropikų vaisiais.
Jo savininkė, Salisa Skinner, gimė Bankoke ir nuo pat mažų dienų mėgo padėti mamai ir tetoms virtuvėje, kur būdavo gaminamas paprastas, bet ypatingai skanus maistas, gardintas aštriaisiais pipirais, ugniniu imbieru, rūgščiu tamarindu, žemės riešutų pasta ir kitais Pietvakarių Azijos priedais ir prieskoniais, gebančiais bet kokį produktą paversti tikra skonio potyrių simfonija.
Valgomąjį puošia egzotinių vaisių ir riešutų kekės ir vainikai, o ant sienų kaba didžiulės drobės, vaizduojančios tailandietiško bokso kovotojus. Šiuos paveikslus sukūrė restorano savininkės sesuo, kuri prieš kelias savaites atsiuntė juos iš Tailando restorano atidarymo proga. Sprendžiant iš niekada neužsidarančių durų, per kurias į Tamarind Hall nepaliaujamai plūsta vis nauji lankytojai, galima viltis, kad ši puiki vieta mus džiugins dar ilgus metus.
Tratto
Neseniai pačioje San Fransisko širdyje atsidaręs itališko maisto restoranas Tratto veikia gražiame istoriniame 1910 metų pastate, kurio didžiąją dalį užima naujas viešbutis The Marker. Nors praėjusio amžiaus pradžios architektūrinės grožybės, o, juo labiau, itališki restoranai San Fransiske nėra retenybė, Tratto apsilankyti verta. Ir ne tik dėl to, kad kiekvienas šefo Kevin Scott sukurtas patiekalas yra nedidelis kulinarinio meno šedevras, bet ir dėl San Fransisko dailininko Amos Goldbaum talentingai freskomis ištapytų baltų restorano sienų, panaudojant unikalią techniką - tik plunksnas ir raudoną bei juodą rašalą. Lengvumo ir estetikos pojūtį restorane sustiprina puikus aptarnavimas, ilgas retų itališkų vynų ir išradingų kokteilių sąrašas. Tradicinis itališkas citrinų likeris yra gaminamas tiesiog restorane, o taip pat - apelsininis ir greipfrutinis.
Norisi tikėti, kad esant tokioms viliojančioms kainoms (nuo 6 iki 17 dolerių už patiekalą) ir dosnioms porcijoms, pakankamoms visai valgančiųjų šeimai, restoranas čia įsikūrė ilgam. Su meile pagaminti gardūs makaronų gaminiai su įvairiais padažais, o taip pat žuvis, mėsa, pica ir užkandžiai, tokie kaip vištienos paštetas ar „Cezario“ salotos, į Tratto privilios daug vietos gyventojų ir miesto svečių, kurie į šį nuostabų istorinį miesto rajoną atvyksta apsipirkti didelėse parduotuvėse ir apsilankyti teatruose.
Ema Krasov,
Jurijaus Krasovo nuotraukos
