Prezidentūros Baltojoje salėje vykusiame renginyje iškilmingą Nepriklausomybės Akto perdavimo protokolą pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager.
„Šiandien ypatinga diena, kai galės ne tik mūsų tyrėjai, profesoriai, bet ir mes prisiliesti ir pamatyti tuos dokumentus“, - Akto perdavimo ceremonijoje sakė Prezidentė.
Šalies vadovės tikinimu, ji didžiuojasi tuo, kad Lietuva gali teigti, jog „mes turime draugų, kuriais galime pasikliauti, ir jie pasitiki mumis, ir kurie mato partnerystės prasmę mūsų bendravime“.
„Labai nuoširdžiai dėkoju mūsų draugei valstybei Vokietijai, kuri, pati išgyvendama labai sudėtingus metus, šimtą metų tarp karų, pati nukentėjusi, sugebėjo išsaugoti mums svarbų dokumentą“, - pridūrė D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, dar prieš metus šios ceremonijos nė nebuvo įmanoma įsivaizduoti, o Vasario 16-osios akto originalo paieškos, trukusios daug dešimtmečių, pavirto ilga detektyvine istorija, apaugo įvairiomis versijomis.
Nepriklausomybės Akto originalas buvo dingęs daugiau kaip 70 metų. Po ilgų paieškų 1918 m. Vokietijai siųstą šio dokumento originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Ranka parašytame dokumente – Lietuvos Tarybos nutarimas skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Dokumentą, kuris parašytas lietuvių ir vokiečių kalbomis, pasirašo visi 20 signatarų.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra ypač dėkinga ne tik Nepriklausomybės Aktą atradusiam profesoriui L. Mažyliui, bet ir Vokietijai, išsaugojusiai rankraštinį šio dokumento originalą, ir sutikusiai jį paskolinti Lietuvai. Tai – draugystės, pagarbos ir šalių pasitikėjimo viena kita ženklas.
Pasak valstybės vadovės, vienas svarbiausių mūsų šalies dokumentų Lietuvą pasiekė pačiu tinkamiausiu metu – šaliai žengiant į valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai dar labiau įkvepia, pakylėja ir įpareigoja džiugiai sutikti vieną svarbiausių dienų šalies istorijoje. Šalies vadovė taip pat teigė besitikinti, kad kitas šimtmetis Lietuvai bus garbingas, grįstas pasitikėjimu, o šalis bus žinoma ir vertinama.
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ceremonijoje teigė, kad Akto atradimas buvo džiaugsminga diena ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.
„Nors vokiečių karinė administracija iš pradžių griežtai kritikavo šią deklaraciją, vėliau Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu“, - ceremonijoje sakė A. Viets.
Tuo tarpu Prezidentas Valdas Adamkus teigė, jog Lietuvai po beveik šimtmečio perduotas dokumentas reiškia ir įpareigojimą toliau dirbti dėl šalies nepriklausomybės.
„Tai visos tautos pakilimas, nes dokumentas (...) grįžo į namus, kur jis turi būti. Ir tai yra ne vien simbolika, bet tai yra jausmas, ir aš galiu pasakyti, kad visa tauta turi tikrai jausti tą pakilimą, dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą“, - po Akto perdavimo ceremonijos sakė V. Adamkus.
Pasak jo, lietuvių tauta turi būti atsidavusi šalies labui, o paties Akto perdavimas yra didžiulė šventė kiekvienam šalies piliečiui: „Ta nepriklausomybė, kuri buvo paskelbta prieš šimtą metų, būtų ne tik įgyvendinta pilnai, bet ir toliau tęsiama pilnu įsipareigojimu, pilna meile ir atsidavimu Lietuvai. Man šiandien yra didelė šventė, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui.“
Ceremonijoje taip pat kalbėjo signataro Antano Smetonos brolio Igno proprovaikaitis Daumantas Kazlauskas. Jo teigimu, Aktas svarbus tuo, kad parodo lietuvių tautos troškimą būti nepriklausoma: „Pats svarbiausias dalykas, kurį liudija Nepriklausomybės Aktas, kad mes troškome būti laisvi.“
Nuo sekmadienio (sausio 21 d.) Nepriklausomybės Aktą galės pamatyti ir visi šalies gyventojai – jis bus eksponuojamas Signatarų namuose. Dokumentas bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje – juo buvo atkurta Lietuvos valstybė.
Pagal lietuvišką spaudą
