Paulas R. Milgromas ir Robertas B. Wilsonas apdovanoti 2020 m. Nobelio ekonomikos premija už „atradimus aukcionų teorijoje ir naujų aukciono formatų sukūrimą“.
Aukcionai padeda parduoti įvairiausius produktus, meną, drabužius, internetines reklamas, o nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio vis dažniau naudojami paskirstant kompleksiškas viešąsias gėrybes, tokias kaip elektra ar gamtos ištekliai. Nobelio komiteto pirmininkas, Upsalos universiteto profesorius Peteras Fredrikssonas teigė, kad aukcionai visuomenėje yra svarbesni, nei žmonės dažnai mano. Veikdami žmogaus gyvenimą skirtingais lygmenimis aukcionai tampa vis dažnesni ir sudėtingesni.
„Koks yra geriausias aukciono formatas?“ – keblus klausimas, ekonomistus dominęs jau ilgą laiką. Atsakymas priklauso ne tik nuo aukciono rezultato, bet ir nuo skirtingų suvokimų, ką reiškia „geriausias“. Privatūs pardavėjai aukcione dažniausiai bando siekti didžiausios kainos, o viešieji pardavėjai kelia platesnį tikslą: prekes parduoti tam aukciono dalyviui, kuris ilgą laiką teiks didžiausią naudą visai visuomenei.
Milgromas ir Wilsonas pagilino ir praplėtė aukcionų tyrimų analitinius pamatus. Tyrėjai, analizuodami įvairius aukcionų formatus, naudojo žaidimų teoriją, aiškinosi, kokias strategijas pasitelkia aukcionų dalyviai, turėdami prieigą prie skirtingos informacijos. Taip pat jie kėlė klausimą, kaip reguliuojančios institucijos ir vyriausybės turėtų rengti aukcionus, kad padidintų jų socialinę vertę.
Wilsono išplėtota aukcionų teorija, skirta bendros vertės daiktams, parodė, kad, bijodami permokėti, t. y. patirti nugalėtojo prakeiksmą, aukciono dalyviai siūlo mažiau, nei mano, kad objektas ar paslauga yra verta. Aukciono dalyviams veikiant nežinios sąlygoms ar vieniems iš dalyvių turint daugiau informacijos nei kitiems, „nugalėtojo prakeiksmas“ gali tapti dar stipresnis. Milgromo atrastas principas atskleidžia, kad aukciono formatas pelningesnis tada, kai yra stipresnis ryšys tarp aukcione siūlomos objekto vertės ir apie ją aukciono dalyvio turimos informacijos. Taigi, norėdamas spręsti „nugalėtojo prakeiksmo“ dilemą prieš prasidedant varžytynėms pardavėjas turėtų kuo išsamiau supažindinti dalyvius su objekto verte.
Šių metų Nobelio premijos laureatai Milgromas ir Wilsonas įdomūs ne tik tuo, kad prisidėjo prie aukcionų teorijos kūrimo, bet ir pasinaudojo plėtotų teorijų įžvalgomis, kurdami naujus geresnius aukcionų formatus. Vienas iš Milgromo ir Wilsono atrastų naujų aukcionų formatų – Tuo pačiu metu vykstančių kelių etapų aukcionas (Simultaneous Multiple Round Auction – SMRA), sukurtas taip, kad mažintų nežinomybės ir laimėtojo prakeiksmo įtaką. Jis jau sėkmingai naudojamas aukcionuose dėl teisės naudoti radijo ryšio dažnius, elektrą ar gamtines dujas daugelyje šalių (tarp kurių – Amerika, Suomija, Lenkija, Švedija). Naujieji aukcionų formatai puikus pavyzdys, kaip ekonominių teorijų tyrimai gali tapti naudingais išradimais, padedančiais pirkėjams, pardavėjams ir visai visuomenei.
52-osios Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas R. Milgromas gimė 1948 m. Detroite, išsilavinimą įgijo Stanfordo universitete, kur 1979 m. apsigynė daktaro disertaciją ir dirba profesoriumi. Robertas B. Wilsonas gimė Ženevoje, Nebraskoje, mokėsi Harvardo universitete, dabar yra Stanfordo profesorius emeritas.
Nors Nobelio ekonomikos premija nebuvo Alfredo Nobelio testamento dalis, nuo 1969 metų Nobelio fondas su Švedijos banko parama teikia šią premiją kaip lygiateisę greta kitų penkių.
