Režisavo: Joel Hopkins. Vaidina: Diane Keaton, Hugh Skinner, Brendan Gleeson, James Norton
Režisierius Joel Hopkins vasariškas kino nuotaikas papildo naujais niuansais su melancholiškai jautriu projektu „Lūšna milijonierių rajone“ („Hampstead“). Tai istorija, kurioje jautriai pasakojama apie dviejų garbingo amžiaus žmonių likimų susikirtimą. Čia žavinga dama Emilė diena po dienos stengiasi susidoroti su mirusio vyro palikta skolų pasiutpolke. Dienomis ji savanoriškai dirba vienoje miesto drabužių parduotuvėlių, o vakarais dažniausiai sėdi su kitomis namo damutėmis ir aptarinėja einamuosius reikalus. Tačiau, vieną dieną, jos keliai susiduria su keistu airiu, kuris gyvena viduryje prabangaus parko pasistatytoje lūšnoje. Kai vienas iš oligarchų stengiasi reorganizuoti parko erdvę savo naudai, Emilė, įkvėpta airio Donaldo istorijos, stoja į kovą už jo vienintelius namus – lūšnelę parke.
Pirma mintis, atėjusi į galvą pažiūrėjus šį filmą, tai, jog ši istorija tiesiog sužavi savo paprastumu. Čia labai sklandžiai ir patraukliai sukuriamas lengvas senjorų gyvenimo ritmas, ir jeigu dar nesusidarė toks įspūdis, tai taip – šis filmas apie senjorų jausmus, išgyvenimus ir įrodymą, jog amžius yra tik skaičius.
Kaip ir minėjau, tai projektas, kuriame galime prilėtinti žingsnį ir be didesnių įsipareigojimų mėgautis melancholiška senjorų istorija, kuri čia kuriama be galo skalsiai ir lengvai. Visą filmą buvo galima sėdėti jaučiant lengvą šypseną veide, o brandžiai šelmiškai pateikiamos kuriozinės situacijos tikrai ne kartą sukėlė gardų juoką. Tad šis filmas subalansuotas taip, jog senėjimo procesas pasidaro visai nebaisus. Taigi, kad ir kaip į jį pažvelgsite, iš jo vis tiek išsinešite gausybę otin teigiamų emocijų.
Filmo siužetas, kaip jau supratote, lengvesnis už pūką. Visai siužetinė linija įsigeria labai paprastai ir maloniai, puikiai realizuotos senjorų idėjos, jų užsispyrimas ir noras viską daryti lyg vis dar būtum dvidešimtmetis. Idiliški senjorų gyvenimo šaržai leidžia pasižiūrėti iš šalies, jog amžius – iš tiesų – yra tik skaičius, ir kad dėl pinigų, problemų, jausmų mes visuomet jaučiamės taip pat – nesvarbu, dar tik dbidešimt ar jau į sprandą alsuoja visas penkiasdešimt.
Legendiniai kino aktoriai Brendanas Gleesonas ir Diane Keaton šiame filme sukuria nuostabiai neįprastą duetą. Amerikietiškas moters rūpestis ir airiškas vyro atšiaurumas čia puikiai kibirškčiuoja tarpusavyje. Šiurkščiai artimas judviejų ryšys istorijoje jaučiamas labai autentiškai, todėl buvo tikrai malonu stebėti, kaip šie aktoriai tikrai jaučia vienas kitą ir puikiai ištransliuoja emocijas bei empatiją.
Kalbant apie scenarijų, tai vienas filmo aspektų, ties kuriuo buvo tikrai neblogai padirbėta. Čia randama daug brandaus cinizmo ir ironijos, todėl ši istorija tampa dar labiau senjoriškai šelmiška. Ir svarbiausia, kaip gerai ir skoningai šis scenarijus buvo realizuotas aktorių.
Kinematografiškai, tai šiltas ir jaukus filmas apie vyresnių žmonių išgyvenimus, kuris, didžiąja dalimi savo struktūros, būtent ir yra skirtas šiai auditorijai. Tačiau jeigu ieškote, kur tikrai jausmingai maloniai pasitikti pirmąsias rudens nuotaikas – šis filmas būtent Jums.
