Mantvydas Štareika
Naujausia pasaulinės kreditų draudikės „Coface“ nemokumo analizė parodė, kad nepaisant palankios ekonominės aplinkos bankrotų skaičius Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse pernai išaugo vidutiniškai 6,4 proc. Nors BVP augo sparčiausiai per pastaruosius devynerius metus – vidutiniškai net 4,5 proc., 2017 m. įmonių bankrotų skaičius VRE šoktelėjo 6,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis padidėjo pusantro karto daugiau – net 9,9 proc. Šie faktai rodo, kad palankios ekonominės aplinkos nepakanka siekiant užtikrinti įmonių likvidumą.
Išaugęs bankrotų skaičius 2017 metais pakeitė pastaraisiais metais vyravusią mažėjimo tendenciją, kai 2016 m. buvo užfiksuota 6 proc. bankrotų mažiau, o 2015 metais – net 14 proc. mažiau.
2017 m. nemokumo atvejų daugėjo devyniose, o mažėjo tik penkiose šalyse. Bankrotų skaičiumi pernai rekordiškai išsiskyrė Kroatija, kurioje nemokumo atvejų padaugėjo net 40,1 proc. Sparčiau nei Lietuvoje nemokumo atvejų daugėjo tik Lenkijoje (16,4 proc.), Vengrijoje (14,4 proc.) ir Serbijoje (13,1 proc.). Lietuva pagal išaugusių bankrotų skaičių atsidūrė penktoje vietoje su gana grėsmingu 9,9 proc. augimu. Palyginti nedidelis – 2,4 proc. nemokumo augimas užfiksuotas Estijoje. Ji bendrame VRE nemokumo reitinge praėjusiais metais liko 9 vietoje. Kaimyninė Latvija netgi sumažino nemokumą 18,7 proc. ir kartu su Slovakija (- 27,1 proc.) bei Čekija (- 26 proc.) parodė geriausius rezultatus iš visų 14 VRE šalių.
Ekonomika augo, tačiau įmonių likvidumas mažėjo
Vidurio ir Rytų Europos šalys pernai išgyveno pastebimą ekonominį augimą – BVP regione vidutiniškai augo 4,5 proc.
„Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2008 m., todėl silpnėjantis įmonių likvidumas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti. Mūsų vertinimu, šalių ekonomikos augo subalansuotai, o augimą skatino investicijų į ilgalaikį turtą grįžimas ir sparčiai augantis namų ūkių vartojimas, kurį lėmė palyginti žemas nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis ir optimistinės vartotojų nuotaikos. Galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu dar labiau paskatino vietines investicijas, leido įmonėms didinti pajėgumus ir drąsiau plėstis“, – komentuoja Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas.
Pasak jo, ekonominio pakilimo laikai paskatino ir naujų verslų atsiradimą, kurie išsyk susidūrė su aršia konkurencija. Kompanijos fiksavo augančias apyvartas, tačiau pelnas augo neženkliai – jį ribojo didėjantys gamybos kaštai bei kylantis darbo užmokestis, kuris dažniausiai nebuvo pagrįstas pakankamai kylančiu našumu. Investicijų į ilgalaikį turtą grįžimas skatino sparčias statybas, augančias sąnaudas statybinėms medžiagoms ir darbo jėgos trūkumą. Didžiausia augimo kliūtimi ir tikru iššūkiu įmonėms tapo mėginimai užpildyti laisvas darbo vietas. Tai, kad būtent darbo jėgos trūkumą dauguma įmonių įvardino pagrindine verslo kliūtimi, liudija ir neseniai atliktas „Eurostat“ verslo aplinkos tyrimas.
2018–2019 m. nemokumo atvejų toliau daugės
Augantis bankrotų skaičius Vidurio ir Rytų Europos regione iliustruoja ekonominio ciklo pabaigą, pastebi „Coface“ ekspertai. Jų prognozėmis, 2017 m. ekonomikos augimas, pasiekęs piką, pamažu ims slopti tiek šiemet, tiek ateinančiais metais. Nepaisant sulėtėjimo, dėl stabilios paklausos didesnių recesijos požymių nebus juntama, nors verslas jau nebegalės naudotis tokiomis palankiomis makroekonominėmis sąlygomis, kokios buvo 2017 m.
Įmonių veiklos analizė pagal sektorius parodė, kad dažniausiai su likvidumo problemomis susiduria statybų bendrovės. Nors būtent statybų bendrovių pajamos smarkiai priklauso nuo vėl padidėjusių ES investicijų, vis dėlto daugeliui įmonių „pakiša koją“ aukščiau minėtas darbo jėgos trūkumas ir abejotinas sandorių pelningumas, kurių nepajėgia kompensuoti net naujų būstų paklausa.
Manoma, kad bankrotai daugiausia grės mažoms įmonėms, o didelės bendrovės sugebės išgyventi pasinaudodamos savo derybinėmis galiomis ir plačiai išvystytais tinklais. Remiantis BVP augimo prognozėmis, „Coface“ numato, kad bendrovių nemokumo atvejų 2018 m. visame VRE regione vidutiniškai išaugs 10,4 proc., o 2019 m. gali pasiekti 15,9 proc. Tikėtina, kad 2018 ir 2019 m. labiausiai bankrotų ir restruktūrizavimo atvejų – atitinkamai iki 20,2 proc. ir 9,3 proc. – padaugės Lenkijoje. Deja, Lietuvai abiejų metų prognozėse skiriama antroji vieta – „Coface“ numato, kad mūsų šalyje įmonių bankrotų 2018 m. padaugės 8,7 proc., o 2019 m. – 9,2 proc.