Lietuva perspėja, jog likus porai savaičių iki Donaldo Trumpo inauguracijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali patikrinti NATO budrumą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad jaudinasi dėl Baltijos šalių ir Alepo miesto Sirijoje ateities.

Niekur daugiau Donaldo Trumpo prezidentavimas nėra taip atidžiai stebimas kaip Baltijos šalyse. Lietuvoje vyrauja prasta nuomonė apie Rusiją, dėl šalies geografinės padėties bei istorijos, ir tikima, jog Rusija gali turėti blogų kėslų šalies atžvilgiu. Anksčiau buvusi Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva dabar yra tiek NATO, tiek Europos Sąjungos narė, turinti sieną su Kaliningrado sritimi.

Vilniuje, šalies sostinėje, puikuojasi ant sienos nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojami aistringai besibučiuojantys Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vyriausybė neišreiškia savo nuomonės tokiais iššaukiančiais būdais, tačiau jaudinasi, kad Trumpo ir Putino santykiai yra per daug artimi. Baiminamasi, kad naujoji JAV valdžia nekantriai žiūri į Rusiją kaip į galimą partnerį ir nenori pripažinti Rytų Europoje nusistovėjusios nuomonės, kad Maskva kelia tiesioginę grėsmę.

„Rusija nėra super galia, tai super problema,“ – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rusija tikina, kad grėsmės nekelia, teigdama, kad NATO yra atsakinga už augančią įtampą, kylančią dėl karinės technikos artinimo link Rusijos sienos ir teritorijų plėtros į rytus.

Rusijai Kaliningrado sritis yra labai svarbi karinė bazė tarp Lenkijos ir Lietuvos. Radarų, oro gynybos sistemų bei prieš-laivinių raketų Kaliningrade skaičiaus didinimas yra Maskvos strategijos dalis. Tokiu būdu siekiama sulaikyti NATO pajėgas, jog kilus krizei Baltijos regione, šioms būtų labai sudėtinga atvykti į pagalbą aljanso narėms.

* 2008 – 2014 metais Kaliningrado srities karinės pajėgos buvo smarkiai stiprinamos. Kai kurių padalinių skaičius buvo net padvigubintas.

* Nuo 2012 regione pradėtos dislokuoti naujos S-400 ilgo nuotolio oro gynybos sistemos bei „Iskander-M“ trumpo nuotolio balistinės raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą.

* 2016 spalis – Maskva savo Baltijos laivynui paskyrė dvi „Buyan“ klasės korvetes, apginkluotas „Kalibr“ raketomis, kurios gali nešti branduolinį užtaisą.

* Šiuo metu stiprinamos krantinės gynybos sistemos, jos ginkluojamos „Bal“ prieš-laivinėmis raketų sistemomis ir mobilia „Bastion“ prieš-laivine gynybos sistema.

Linkevičius teigia, kad kyla grėsmė, jog Putinas sugalvos iki Donaldo Trumpo inauguracijos išbandyti Vakarų aljanso karinį pasirengimą ir diplomatinį pasiryžimą.

„Nauja administracija pradės dirbą tik antroje sausio pusėje. Labai bijau ir nerimauju dėl šio laikotarpio ne tik dėl (Rusijai – red.) artimų regionų, bet ir dėl Alepo miesto, kuris iki tada gali būti sulygintas su žeme,“ – kalbėjo Linas Linkevičius.

„Nesame naivūs“

Lietuva įspėja, kad Maskva didina pajėgas savo karinėse bazėse Kaliningrade. Praėjo vos 25 metai po Maskvos valdžios įsakymo, kuriuo Rusija siuntė tankus traiškyti taikius protestuotojus Vilniuje. Rusijos Federacija ir Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, tačiau politikas Gabrielius Landsbergis teigia, kad tai nėra aktualu, o 1991 metų įvykiai iš esmės buvo tik Rusijos galios rodymas.

„Geriausiai Rusiją supranta šalys, kurios yra arčiausiai jos. Prisimenu, kai dar buvau mažas girdėjau tankų važiuojančių Vilniaus gatvėmis garsą, taigi net mano karta – man 34 metai – vis dar prisimena, kai rusai čia buvo kaip Sovietų armija. Tačiau jie buvo Rusijos kareiviai ir jie bandė mus užimti, taigi tikrai nesame naivūs šia tema,“ – teigė jis.

Tolimam Vašingtonui gali būti sudėtinga suprasti, kodėl Lietuva žvelgia į invazijos galimybę labai rimtai. Vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad šalis sklandžiai didina savo gynybinį biudžetą iki tokio, kokį rekomenduoja NATO. Lietuva pasiryžusi įrodyti Jungtinėms Valstijoms, kad yra patikimas Vakarų aljanso partneris. Taip pat šalyje ir vėl įvesta šauktinių armija bei išleistas specialus lankstinukas, kuris nurodo civiliams, ką daryti, jeigu įvyktų Rusijos invazija. Jame rašoma, kaip atpažinti skirtingą Rusijos karinę techniką ir kaip tokiu atveju suteikti informaciją Lietuvos karinėms pajėgoms.

Lietuvos armijos majoro Lino Idzelio paklausus, ar lankstinukas neperspėja, kad Rusija jau puola, jis atsakė: „Taip tai perspėjimas. Tai perspėjimas, kuris sako ne tai, kad Rusija jau puola, bet, kad to grėsmė auga kiekvieną dieną.“

Kitose Europos vietose kalbama, jog Donaldą Trumpą reikia „pamokyti“ apie žemyną, tačiau Lietuvos lyderiai yra daug taktiškesni. Jie aiškiai parodė savo tikėjimąsi, kad prezidentu tapęs Trumpas supras jų požiūrį į Rusiją ir į Maskvą pradės žiūrėti kaip į grėsmę, o ne potencialų sąjungininką.