Buvo beveik vidurnaktis, kai šalia kalėjimą primenančio pastato sustojo taksi automobilis – Xiongo Chengzuo tėvai atvežė savo sūnų vyrui, vadinamam „bloguoju krikštatėviu“. Nors tėvai vaikinui sakė, kad važiuoja į šeimos kelionę, iš tiesų jų tikslas buvo pasiekti karo stovyklos tipo reabilitacijos centrą, skirtą problematiškiems paaugliams ir interneto narkomanams, kurių priklausomybės privertė tėvus sunerimti.

„Jie mane apgavo. Aš rėkiau ir priešinausi, tačiau veltui. Mano tėvai mane ignoravo ir kitą rytą išvažiavo,“ – pasakojo Xiongas apie lemtingąją gruodžio 18-osios naktį.

16-etis yra vienas iš 23 milijonų Kinijos gyventojų, priklausomų nuo interneto . „Blogasis krikštatėvis“ iš tiesų yra labai malonus buvęs Žmonių Išlaisvinimo Armijos karys vardu Xu Xiangyangas.

„Aš esu prieš internetinius žaidimus. Jie visiškai sugadino žmogaus sveikatą. Po jų asmuo nebesugeba uždirbti pinigų ir išsilaikyti. Jie neturi jokios prasmės ir neatneša jokios naudos nei pačiam žaidėjui, nei jo šeimai,“ – kalbėjo 57-erių Xu Xiangyango švietimo ir lavinimo centro vadovas.

Savo mokyklą Xu įkūrė 1997 metais. Tuo metu interneto narkomanų Kinijoje beveik nebuvo. Internetas šalyje veikė vos trejus metus, joje buvo vos 300 tūkstančių kompiuterių ir 620 tūkstančių interneto vartotojų. Tačiau praėjus dvejiems dešimtmečiams šis skaičius visiškai pakito. Šiuo metu Kinijoje yra apie 710 milijonų interneto vartotojų. Tai didžiausia interneto bendruomenė visame pasaulyje. Deja, smarkiai padidėjo ir interneto narkomanų skaičius.

„Tai labai didelė problema, - teigė Xu verslo partnerė ir žmona Li Yan, kuri tiki, jog pagrindinė to priežastis yra daugelio jaučiama vienatvė, - Jie jaučiasi vieniši ir negali išpildyti tėvų lūkesčių, todėl eina į interneto kavines.“

Dauguma tokiose kavinėse apsilankiusių jaunuolių nebegali iš jų pasprukti. Jose jie praleidžia dienas ir naktis, visą savo dėmesį sutelkę į vaizdo žaidimus, tokius kaip „League of Legends“ bei „Counter-Strike“. Balandžio mėnesį 40 valandų be pertraukos praleidęs žaisdamas „King of Glory“ 17-etis iš Guangdžou patyrė insultą. Vienos iš Pekino karinių stovyklų vadovas teigė, jog kai kurie Kinijos interneto narkomanai dėvi sauskelnes, kad kuo ilgiau galėtų išsėdėti prie kompiuterio.

„Štai kodėl tai vadiname elektroniniu heroinu,“ – kalbėjo jis.

2008 metais Kinija tapo pirmąją šalimi, interneto priklausomybę įvardinusia klinikiniu sutrikimu. Nuo tada šalis praėjo bandyti išspręsti šią ypatingai sudėtingą 21 amžiaus dilemą, kartais labai prieštaringomis priemonėmis.

Smarkiai išaugo karinių stovyklų skaičius. Viena, visai netoliese Xu mokyklos esanti stovykla pagarsėjo savo elektrokonvulsinėmis terapijomis.

„Tai buvo nepakeliama. Užmerkdavau akis ir matydavau sniegą – tarsi žiūrėčiau į televizorių, kuris negaudo ryšio,“ – pasakojo 22-etis stovyklos pacientas.

Tokius metodus Xu laiko neracionaliais ir nežmoniškais. Jo centre nuo interneto priklausomybės kenčiantiems bandoma padėti kultūra: baletu, muzika, komedija, o ne elektrošoku. Tačiu Xu tiki, kad yra vienas geriausias vaistas – žygiavimas. Tris kartus per metus studentai išsirengia į 300 kilometrų ilgio kelionę po kaimą pėsčiomis. Pavargę, bet bent jau izoliuoti nuo interneto, pusiaukelėje jie sustoja ir mėnesį mokosi bei gyvena barakuose Bafango mieste.

„Reikia išugdyti discipliną,“ – aiškino Xu.

Praėjus trims dienoms po vieno iš tokių žygių Xiongas pripažįsta, kad pajautė jo poveikį.

„Iš pradžių negalėjau to pakelti. Kasdien turėjau nueiti po 40 kilometrų. Mano pėdos tapo nutrintos,“ – pasakojo Xiong.

Jis pripažįsta, kad žygis privertė jį pagalvoti apie savo tėvus.

„Jie neturėjo kito pasirinkimo,“ – kalbėjo Xiong.

18-etė Bing Jiaying nėra tuo įsitikinusi. Mergina taip pat buvo atvežta į mokyklą per „šeimos ekskursiją“. Kai gegužės mėnesį ji buvo priverstinai čia priregistruota, Bing šaukė, kad nekenčia savo motinos.

Ji pripažįsta, kad santykius su tėvais sugadino jos „iPhone 6 Plus“, kuriuo ji naudojosi be perstojo. Praėjus dvejiems mėnesiams, Bing neramiai laukia likusios savo vizito dalies.

„Būsiu čia visus metus,“ – liūdnai kalbėjo mergina.

Nerimas dėl nepilnamečių išnaudojimo kai kuriose karinėse stovyklose, kuriose pacientai retkarčiais užrakinami kalėjimo kameras primenančiuose kambariuose, griežtai baudžiami ir mušami, paskatino vyriausybę imtis veiksmų. Tiesa apie niūrią kai kurių institucijų padėtį paaiškėjo tada, kai viena paauglė kerštaudama numarino savo motiną badu. Laimei, Xu stovykloje atmosfera yra ganėtinai gera.

Xiongas pripažino, jog prieš atvykdamas į Xu stovyklą buvo „tikras narkomanas“, tačiau dabar pradeda mėgti savo naujus namus.

„Tai puiki vieta,“ – kalbėjo vaikinas.