Ar žinojote, Lietuvos chemikai parašė vieną pirmųjų biochemijos vadovėlių ir buvo arti Nobelio premijos? Ką tyrinėja Lietuvos chemikai ir kiek apie tai papasakoja televizija, „TV publika“ paklausė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekano, docento, chemijos mokslų daktaro Ramūno Skaudžiaus.

- Kiek televizija informuoja apie chemijos mokslą, Lietuvos chemikų pasiekimus, Lietuvoje atliekamus tyrimus?

- Informacijos, susijusios su chemija, sklaida televizijoje yra problematiška. Chemijos mokslui televizijoje skiriame mažai dėmesio. Pasakius žodį „chemija“ visi įsivaizduoja sprogimus, tačiau realybėje yra visiškai kitaip. Sprogimas cheminėje laboratorijoje tolygus didelei nelaimei. Laboratorijoje cheminiai indai, prietaisai medžiagoms tirti pašaliniam žmogui gali atrodyti neįprastai, netgi įspūdingai, tačiau mokslininkams tai darbo įrankiai, o visa esmė - cheminio proceso supratimas ir valdymas. Kartais pats eksperimentas trunka kelias dienas, o medžiagos tyrimai ir analizė kelis mėnesius ir daugiau. Didžioji mokslininkų darbo laiko dalis yra darbas prie kompiuterio: informacijos paieška, rezultatų analizė, apibendrinimas bei dalijimasis su kitais. Mokslininko darbas nėra toks romantiškas kaip gali pasirodyti iš šalies.

Šiuo metu tyrimų sritys yra labai susiaurėjusios. Pritaikyti gautus rezultatus čia ir dabar realiame gyvenime dažniausiai sunkiai įmanoma, nors tyrimai veda prie geresnio bendro žinojimo ir visuotinio progreso. Taigi pačią žinutę iškomunikuoti tampa labai sunku.

- Kokie yra didžiausi Lietuvos mokslininkų pasiekimai, kuriais galime didžiuotis?

- Praeityje garsiausi Lietuvos chemikai yra Teodoras Grotusas ir Andrius Sniadeckis. T.Grotusas yra elektrolizės ir fortochemijos dėsnių atradėjas. O A.Sniadeckio išleista monografija „Organinių kūnų teorija“ - vienas pirmųjų pasaulyje biochemijos, biofizikos ir teorinės biologijos vadovėlių. Nedaugelis žino, kad jis pirmasis atrado elementą rutenį ir pavadino „vestium“, tačiau tik tam tikrų atsitiktinumų dėka nepavyko to įrodyti.

Rutenis yra cheminis elementas, kurio numeris 44. Dauguma elementų nerandami gryni. Periodinėje elementų lentelėje visi nuo 104-ojo sekantys elementai yra dirbtiniai. Jie sukurti laboratorijose. Naujai atrastam ar sukurtam elementui sugalvojamas vardas. Naujausiems atrastiems elementams suteikti vardai, susiję su vietovėmis, geografiniais regionais arba mokslininko vardu. Minėtas rutenio atradimas nebuvo pripažintas, nes kitiems mokslininkams nepavyko atkartoti eksperimento. Vėliau rutenis buvo atrastas iš naujo. Taigi nedaug trūko, jog ir Lietuva būtų patekusi į šalių, atradusių cheminius elementus, žemėlapį.

Šiuo metu labiausiai Lietuvą garsina profesoriaus Virginijaus Šikšnio, apgynusio chemijos mokslų kandidato disertaciją bei dirbančio VU Biotechnologijos institute, darbai. Jis atrado baltymą, kuris leidžia keisti įvairių organizmų genomus. Tai gali padėti gydyti nepagydomas ligas. Tačiau yra ir kitų mokslininkų, kurių darbai publikuojami geriausiuose žurnaluose bei plačiai cituojami, tačiau apie jų pasiekimus nėra nušviesta taip plačiai.

- Kaip chemikų pasiekimai pakeis mūsų kasdienybę? Kaip ją jau pakeitė?

- Chemikai nuolat keičia mūsų kasdienybę visose gyvenimo srityse: spartėja ir tobulėja kompiuteriai, kuriamos efektyvesnės ir pažangesnės šviesos technologijos, vis geriau suprantami biocheminiai procesai, tobulėja medicinoje naudojamos medžiagos ir technologijos. Visa ko esmė medžiagų su norimomis išskirtinėmis savybėmis sukūrimas. Labai dažnai pamirštama, kad naujos medžiagos neatsiejamos nuo taršos. Tai vienas rimčiausių laukiančių iššūkių.

- Ko trūksta, kad pelnytume Nobelio premiją?

- Nobelio premijos laimėjimą lemia kompleksinės priežastys. Visų pirma mokslininkas turi būti akademiškai labai stiprus. Jis negali būti vienas. Jam reikalinga stipri komanda. Tuomet turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti savo idėjas - įranga, tyrimai, stažuotės. Visa tam reikalinga valstybinė parama. Galiausiai reikia ir šiek tiek sėkmės. Reikia turėti „uoslę“ mokslinei temai ir pačiam pirmajam publikuoti duomenis. Arčiausiai Nobelio premijos iš mokslininkų, dirbančių Lietuvoje, buvo būtent profesorius V.Šikšnys.

Šaltinis: Respublika.lt