Per 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją ekspertai ir apžvalgininkai svarstė kas yra „profesionalai“, kas jais nėra, kurie politikai atitinka tokius kriterijus, o kurie ne. Valstiečiai buvo garsiai apsiskelbę, kad Vyriausybė bus sudaroma visiškai kitaip. Praėjo treji metai ir jau niekam nėra likę abejonių, kad iš visų pažadų išėjo šnipštas!
„Profesionalas dažnai blogiau nei partinis“
Valstiečiai ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis daug žadėjo, kad ministrais nedirbs Seimo nariai, kad nebus sąjungų su teisiamomis partijomis, kad Vyriausybė bus formuojama profesionalios atrankos pagrindais ir bus visai kitoks parlamento bei vykdomosios valdžios santykis.. viskas buvo arba rinkiminis melas, arba naivus politinis neraštingumas. Jokie pažadai neištesėti. Paskutiniai griuvėsiai tokių iliuzijų pasimatė po naujojo Prezidento Gitano Nausėdos darbo pradžios. Už tikro profesionalo Roko Masiulio kėdę vyko tikras turgus su spalvingiausiomis asmenybėmis ir jų interesais. Laimėjo Lenkų rinkimų akcija, pasiūliusi visai ne „profesionalą“, o tikrą ilgametį partinį kadrą Jaroslavą Narkevičių.
„Profesionalui“ ar „ne profesionalui“ pagal valstiečių terminiją, ministrui svarbiau politinis palaikymas ir noras siekti ambicingų tikslų. R. Masiulis darbais įrodė, kad jo tikslai ir vertybės: kova su korupcija, efektyvumas, skaidrumas, valstybės interesai jam svarbūs ir tai davė naudos visai šaliai. Suardytas ne vienas valstybei žalą daręs voratinklis, atverti duomenys, net suvaldytas mokytojų streikas, kas buvo tapę visos valstybės krize. Rodos, geriausias ministras, bet būtent jo postas buvo išmainytas. Tai kam reikėjo R. Karbauskiui tiek kalbėti apie „profesionalų vyriausybę“, kai tikras profesionalas aukojamas pirmiausia?
Naujasis ministras ponas Narkevičius tikrai kelia abejonių, ar jam labiausiai rūpės valstybės interesas? Lenkų rinkimų akcija ne kartą yra įvardijusi, kad jiems prioritetas yra Vilniaus rajono ir Šalčininkų keliai. Tiesa, naujakurių Vilniaus priemiesčių bendruomenių interesų p. Narkevičius neatstovauja. Tas matoma iš Vilniaus r. savivaldybės darbų. Taigi galima tikėtis, kad kelių asfaltavimas ir remontas susitelks aplink savo rinkėjus, na gal dar kokį vieną kitą partinį ar partijos bičiulį įdarbins, kas irgi yra labai būdinga Lenkų rinkimų akcijai. Tai dėl to vertėjo mainyti postą?
Liko metai nedarbo
2016 m. suformavus Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetą, prisijungus ne vienam gabiam jaunam ir ne visai jaunam talentui, atrodė, kad Vyriausybė bus viena iš geriausių, kokią Lietuva yra turėjusi. Visgi atskiri neblogi specialistai netapo gera komanda. Žadėtos rimtos reformos neįgavo pavidalo, ambicingi pažadai neįgyvendinti, o kadencija baiginėjasi.. tiesiog naujais automobilių ir NT mokesčiais. O juks per rinkimų kampaniją S. Skvernelis sakė, kad neįvedinės naujų mokesčių, kol galioja tiek lengvatų, kol veikia „gyvulių ūkis“.
Iliuzijų dėl geros valdžios būta daug. Viena iš svarbiausių priežasčių kodėl Vyriausybė, turėjusi neblogų galimybių, taip išsiderino ir pasiekė tiek mažai yra, pirmiausia, vadovybėje. Iš pat pradžių buvo naivu tikėtis, kad R. Karbauskis valdys su S. Skverneliu kaip kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu. Greit susipyko ir vedė savo kovą ne viešai, o šiemet jau pratrūko ir žiniasklaidoje. Kai nėra efektyvios vadovybės, tai ir žemesnės grandys pakriko. Tiesa, Vyriausybę gelbėja spartus Lietuvos ūkio augimas – 4 proc., iš ko galima didinti pensijas, visokius socialines pašalpas ir vaiko pinigus, kas labai patinka rinkėjams.
Ramūnas Karbauskis prieš trejus metus žadėjo profesionalus ir kitokią valdžią.. išėjo kaip visada. Partiniai kadrai ir nauji mokesčiai. Vėl artėja rinkimai, vėl ruošiami nauji pažadai, tik kartą apsijuokus, nebus taip paprasta vėl švaistytis skambiais pareiškimais.
Kęstutis Masiulis, Seimo narys
