Šunų dantų sveikata turi svarbią reikšmę bendrai jų sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei. Tačiau vis dar neretai šeimininkai augintinių dantų priežiūrai neskiria pakankamai dėmesio ar iš viso ją ignoruoja tol, kol nesusiduria su rimtomis problemomis. Remiantis JAV veterinarijos gydytojų odontologų pateikiamais duomenimis, net iki 80 proc. šunų serga įvairiomis burnos ertmės ligomis. Veterinarijos gydytojai Kamilė Budrytė ir Giedrius Jurgelevičius primena svarbiausius dalykus, kuriuos gyvūnų savininkai turėtų žinoti apie dantų priežiūrą ir pataria, kaip užtikrinti, kad jūsų augintinis turėtų sveikus dantis.
Kas labiausiai kenkia šunų dantims
Pasak G. Jurgelevičiaus šunų dantų sveikatai gali kenkti daugelis veiksnių. Bene svarbiausias jų – prasta burnos higiena. Neužtikrinant reguliaraus gyvūno dantų valymo, formuojasi dantų apnašos ir akmenys, ilgainiui sukeliantys įvairias dantų ir dantenų ligas. Neigiamos įtakos šuns dantų būklei gali turėti ir netinkama mityba (per daug minkštas arba nereikalaujantis pakankamai kramtymo maistas), lūžius, emalio įbrėžimus, trupėjimą neretai nulemiantis kaulų graužimas, taip pat tokie įpročiai, kaip kietų objektų kramtymas, narvo grotų graužimas, netinkamų žaislų, skatinančių dantų nusidėvėjimą (pvz., teniso kamuoliukų) naudojimas. Kai kurios šunų veislės turi didesnę tam tikrų dantų problemų riziką dėl genetinių savybių.
Požymiai, įspėjantis apie šuns dantų problemas
Kamilė Budrytė sako, kad nors šuo negali pasakyti, jog jam skauda dantį, atidus šeimininkas turėtų pastebėti apie tai įspėjančius požymius ar augintinio elgsenos pokyčius. Sunerimti dėl gyvūno dantų sveikatos reikėtų iš jo burnos pajutus nemalonų kvapą, pastebėjus paraudusias (sveikos dantenos yra šviesiai rožinės spalvos), patinusias ar kraujuojančias dantenas, dantų mobilumą, snukio patinimą, nesusičiaupimą. Apie šuns patiriamą dantų skausmą gali įspėti sumažėjęs ar net visai dingęs jo apetitas, dantų ar/ir snukio trynimas, padidėjęs seilėtekis, prisilietimų vengimas arba inkštimas liečiant).
„Jeigu pastebite bent vieną šių požymių, šuo elgiasi neįprastai ir turite abejonių dėl jo dantų būklės, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo mažiau diskomforto patirs Jūsų augintinis, o ir gydymas, tikėtina, bus paprastesnis“, – pataria veterinarijos gydytoja.
Pažeistų augintinių dantų gydymas priklauso nuo problemos pobūdžio
Giedriaus Jurgelevičiaus teigimu, į veterinarijos gydytojus vis dar neretai kreipiamasi pavėluotai, kai šuns dantų išgelbėti nebeįmanoma. Diagnozavus pažengusios stadijos periodontitą, esant gilioms dantenų kišenėms, klibantiems dantims, pūliuojančioms šaknims, dantis dažniausiai tenka šalinti.
„Sprendimas, ar dantis gali būti gydomas, ar visgi teks jį pašalinti, kiekvienu atveju priklauso nuo danties bei jį supančių audinių pažeidimo laipsnio, konkrečios patologijos, šuns šeimininko motyvacijos ir galimybių tinkamai prižiūrėti augintinio dantis po atliktų procedūrų, gyvūno amžiaus, temperamento, finansinių galimybių ir kitų faktorių. Nusprendus mėginti išsaugoti dantį, priklausomai nuo pažeidimų gali būti atliekamas endodontinis gydymas, plombavimas, danties dengimas silantais ir kitos odontologinės procedūros“, – pasakoja veterinarijos gydytojas.
Pašnekovas įspėja, kad negydant pažeistų dantų, šuo jaus vis didesnį skausmą bei diskomfortą, prastės jo gyvenimo kokybė. Sveiki dantys užtikrina kokybišką kramtymą, tuo tarpu esant pažeistiems dantims ir kramtymui suprastėjus, ilgainiui nukentės virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas žarnyne, dėl to silps gyvūno imunitetas, blogės jo fizinis pajėgumas ir bendra savijauta. Sugedę dantys gali tapti lengvu keliu infekcijai – į juos patekusios bakterijos gali sukelti uždegimą ar net abscesą (lokalizuotą pūlių susikaupimą audinyje ar organe). Bakterijos iš burnos krauju gali išplisti į visą gyvūno organizmą, taip sutrikdydamos jo širdies, inkstų, kepenų ir kitų organų veiklą.
Dažniausi mitai apie augintinių dantų priežiūrą
Veterinarijos gydytojai Kamilė Budrytė ir Giedrius Jurgelevičius sako, kad nemažai šunų šeimininkų neturi reikiamų žinių apie jų dantų priežiūrą, todėl apie ją sklando įvairūs mitai. Specialistai aptaria tuos, su kuriais jiems tenka susidurti dažniausiai.
Gyvūnų dantys nusivalo kramtant kaulus. K. Budrytė sako, kad nors kaulai ar kiti kieti objektai gali padėti šiek tiek sumažinti dantų apnašų kiekį, dažniausiai graužiant kaulus dantys apibraižomi, todėl tampa jautrūs, gali nuskilti, nudilti. Specialistė atkreipia dėmesį, kad kaulų šunims nerekomenduojama duoti ir siekiant išvengti virškinimo sutrikimų.
Gyvūnams nereikia valyti dantų. G. Jurgelevičius sako, kad nors anksčiau šuns dantų valymas nebuvo akcentuojamas, šiuolaikinė veterinarinė medicina įrodė, kad tinkama burnos higiena yra neatsiejama nuo viso organizmo sveikatos ir vis labiau pabrėžia jos svarbą. Vienintelė efektyvi dantų apnašų pašalinimo priemonė, padedanti sumažinti dantų bei dantenų ligų bei galimų jų komplikacijų riziką – reguliarus gyvūno dantų valymas specialiu šepetėliu ir dantų pasta. Tuo tarpu kitos dantų priežiūros priemonės (specialus pašaras, kramtukai, geliai ir pan.) yra tik papildomos ir be dantų valymo negali užtikrinti tinkamos šuns burnos higienos.
Dantų apnašų valymą veterinarijos klinikoje galima atlikti ir be narkozės. G. Jurgelevičius pabrėžia, kad norint kruopščiai apžiūrėti bei nuvalyti dantis ultragarsiniu skaleriu, narkozė yra būtina. Atliekant procedūrą klinikoje, nuvalomos ne tik matomos apnašos nuo danties paviršiaus, bet ir po dantenomis esančios apnašos, pamatuojamos kiekvieno danties dantenų kišenės, atliekamos dantų rentgenogramos. Nenaudojant narkozės visos šios procedūros gyvūnams keltų labai didelį stresą ir diskomfortą, todėl kokybiškai jų atlikti būtų neįmanoma.
„Nemažai žmonių dėl anestezijos vis dar turi daug nepagrįstų baimių, tad noriu juos nuraminti, kad nejautrą visuomet taikome atsakingai, atsižvelgdami į gyvūno amžių, svorį, turimas gretutines ligas ir kitus parametrus. Šiuolaikiniai anestetikai yra itin saugūs, jų veikimo trukmę ir narkozės gylį galima kontroliuoti. Siekiant užkirsti kelią aspiracijos(skysčių ar kietų dalelių patekimo į kvėpavimo takus) rizikai, atliekant dantų apnašų valymą gyvūnui visada yra įvedamas endotrachėjinis vamzdelis. Visos procedūros metu stebimos gyvūno gyvybinės funkcijos, o tai padeda maksimaliai sumažinti galimas anestezijos rizikas“, – aiškina veterinarijos gydytojas.
Kaip tinkamai pasirūpinti augintinio dantimis: Baigdami pokalbį gydytojai pabrėžia, kad norint užtikrinti gerą šuns dantų būklę, būtina kasdien (rekomenduojama vakare, po paskutinio šėrimo) išvalyti jo dantis specialiu dantų šepetėliu ar antpirščiu ir šunims skirta dantų pasta. Dienos metu papildomai galima naudoti dantų priežiūrai skirtą pašarą, kramtukus ar kitas priemones. Svarbu pasirūpinti ir tinkama augintinio mityba, užtikrinančia pakankamą vitaminų, mineralų ir kalcio kiekį ir padedančia palaikyti gerą dantų sveikatą. Taip pat reikėtų nepamiršti reguliariai (bent kartą per metus) apsilankyti veterinarijos klinikoje profilaktinei burnos apžiūrai. Jos metu gydytojas įvertins šuns dantų būklę, apnašų valymo klinikoje poreikį, pateiks individualių dantų priežiūros namuose rekomendacijų.
